Gelteklė valgomoji - Scorzonera hispanica
Valgomoji gelteklė (Scorzonera hispanica) – iki 80–100 cm aukščio daugiametis graižažiedžių šeimos augalas pailgais vilnotais lapais, paplitęs Pietų ir Centrinėje Europoje, gerai augantis ir vėsesniame klimate. Žydi šviesiais geltonais žiedais, kurie maloniai kvepia vanile, gana ilgai, liepą–rugpjūtį. Šaknys jau pirmaisiais metais užauga iki 30–35 ilgio ir 3–4 cm storio. Jų minkštimas baltas, sultingas. Perpjovus teka pieniškos sultys.
Šis augalas, nors seniai žinomas botanikams, daržuose pradėtas auginti tik XVI amžiuje ir XVII amžiaus pradžioje. Deja, iki šiol nėra labai populiarus. Anksčiau gelteklės buvo vartojamos tik kaip vaistiniai augalai, augintos kai kuriuose botanikos soduose. Įdomu, kad kažkada jų lapais maitinti šilkverpių vikšrai.
Nemažai gelteklių auginama Vokietijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje. Ten vertinamas malonus jų skonis ir vertingos maistinės savybės. Vietinėse virtuvėse įsitvirtinusios kaip nepakeičiama įvairių salotų sudėtinė dalis ar virtos daržovės. Nedideliais kiekiais jos vartojamos daugelyje kitų pasaulio šalių.
Gelteklės – daugiamečiai augalai, bet kaip daržovės paprastai auginamos 1–2 metus. Šaknys kasamos rudenį ir, jei paliktos dirvoje, ankstyvą pavasarį, kai tik išeina pašalas.
