• lapkričio 21 d., Ketvirtadienis

Augalai margalapiai

Alūnės

Iš Šiaurės Amerikos kilę uolaskėlinių (Saxifragaceae) šeimos augalai, dažniausiai auginami dėl puošnių lapų. Nuo seno alūnės buvo žinomos kaip kuklios […]

ARALIJA

Ženšenių giminaitės aralijos – daugiametės aukštos žolės arba krūmai, daugumos jų lapai labai dideli, stiebai (kartais ir lapai) dygliuoti. Mėgsta […]

Ąžuolai

Galingi medžiai, paplitę beveik visame Šiaurės pusrutulyje. Lietuvoje savaime auga ir plačiau auginami tik kelių rūšių ir veislių ąžuolai. Mėgsta […]

Beržai

Šiaurės pusrutulyje paplitę įvairaus aukščio medžiai bei krūmai nedideliais lapais, reta ažūrine laja. Vyresnių medžių kamienai dažnai balti ar rusvi, […]

Blužniapapartis japoninis

Japoninio blužniapaparčio (Athyrium nipponicum) veislės palyginti neseniai pradėtos auginti soduose. Dauguma paparčių žalialapiai, ir tik ši viena iš Japonijos kilusi […]

Bukas paprastasis

Genčiai priklauso apie 10 rūšių medžių, savaime augančių Šiaurės pusrutulyje, bei keliasdešimt veislių. Bukams būdinga lygi pilka kamieno ir šakų […]

Dryžutis nendrinis

Dryžučių (Phalaris) gentyje yra tik viena rūšis – nendrinis dryžutis (Ph.arundinacea), plačiai išplitęs mūsų šalyje, ypač gausus Nemuno žemupio užliejamose […]

Eleuterokokai

Eleuterokoko genčiai priklauso apie 30 rūšių vasaržalių, dažnai dygliuotų krūmų, paplitusių Rytų ir Pietryčių Azijoje. Dauguma jų anksčiau buvo laikomi […]

FIZOSTEGIJA

Gentyje tik viena rūšis – Physostegia virginiana . Jos margalapė veislė – ‘Variegata’ turi lapus su baltu apvadu. Visos fizostegijos […]

Garšva paprastoji

Visose drėgnesnėse Lietuvos pamiškėse plačiai paplitusi paprastoji garšva (Aegopodium podagraria). Nuo seno gėlininkų auginama margalapė jos forma ‘Variegatum’. Ji užauga […]

GLEDIČIJA

Dygliuoti ankštinių šeimos medžiai ovalia ažūrine laja, plunksniškais arba dukart plunksniškais sudėtiniais lapais. Žiedai smulkūs, neryškūs. Lietuvoje dažnai auginama tridyglė […]

GLUOSNIS, KARKLAS

Gausi ir įvairi gentis iš daugiau kaip 300 rūšių medžių ir krūmų, paplitusių visuose vidutinio ir šalto klimato kraštuose. Kai […]

GUOBA, VINKŠNA, SKIRPSTAS

Dažniausiai gana aukšti medžiai ištisiniais, dantytais, nesimetriškais lapais. Žiedai smulkūs, žydi prieš lapams skleidžiantis. Geriausiai auga derlingose normalaus drėgnumo dirvose, […]

Gvaizdės

Dažniausiai nedideliais kupsteliais augantys augalai, neretai sodinami alpinariumuose. Nuo seno Lietuvoje žinoma pajūrinė gvaizdė (Armeria maritima). Šie augalai sudaro kupstelius, turi […]

Hakonė didžioji

Hakonės (Hakonechloa) gentis monotipinė. Joje yra tik viena, iš Japonijos kilusi rūšis – didžioji hakonė (H.macra), kuri Lietuvoje dar retai […]

Heucherėlė

Minėtas vardas nepatvirtintas. Tai alūnių ir tiarelių hibridai. Lapų forma ir žiedai panašesni į tiarelių, o spalvų deriniai būna panašūs […]

HYDROSTYLE

Hydrostyle sibthorpioides ‘Variegata’ – tik 5 cm aukščio kiliminis augalas, priklausantis skėtinių šeimai. Lapai smulkūs, apvalūs su kreminiu apvadu. Mėgsta […]

IMPERATA

Įdomus varpinių šeimos augalas. Jo veislė ‘Red Baron’ (sin. ‘Rubra’) turi pačius raudoniausius iš visų varpinių lapus. Lapai beveik visą […]

Imperata rytinė

Imperata (Imperata) – nedidelė gentis varpinių augalų daugiausia paplitusių atogrąžose. Gėlynuose auginama tik viena iš Pietryčių azijos kilusi rūšis – […]

KALIMERIS

Tai astrams artimai giminingi augalai. Kalimeris yomena ‘Fuji Snow’ lapai siauri, baltais su rožiniu atspalviu galais. Margumas išlieka nuo ankstyvo […]

Kiečiai

Didelei kiečių genčiai priklauso vienmečiai ir daugiamečiai augalai, puskrūmiai ir net krūmai. Lietuvoje augančios rūšys nedekoratyvios. Gėlininkystėje naudojamos kelios aukštaūgės […]

Šiandien

  • Lapkričio 21, ketvirtadienis.
  • Saulė teka 08:01, leidžiasi 16:08.
  • Mėnulis teka 20:30, leidžiasi 13:28.
  • Mėnulis Liūte, dylantis, III ketvirtis. Pilnatis lapkričio 15 d.
  • Alberta, Eibartė, Gomantas, Honorijus, Honoratas, Girenė, Tomas
  • Pasaulinė televizijos diena. Tarptautinė geografinių informacinių sistemų diena. Pasaulinė sveikinimosi diena. Pasaulinė filosofijos diena. Jauno vyno šventė. Tarptautinė nerūkymo diena.
  • KIRMINŲ DIENA. Vaisių diena. Tinkamas metas sodinti į vazonėlius svogūnines gėles, kurias norite pražydinti žiemą. Sėkite šakniavaisius ankstesniam pavasariniam derliui. Genėkite vaiskrūmius ir vaismedžius.
  • Jei žibėdama skala liepsną riečia žemyn – bus atodrėkis, jei aukštyn – šals.

Populiariausi straipsniai

Sekite mus

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Kaip gaunate „Sodo spalvas“?

Įvykių kalendorius