Litopsiai - Lithops

Litopsiai (Lithops) paplitę labai sausose Pietų Afrikos srityse. Kiekviena rūšis turi savo vietą gamtoje ir pagal ją prisitaikė: rūšys augančios kalkingose pilkose žemėse ir pačios yra pilkos, o paplitusios raudonuose, daug geležies turinčiose dirvožemiuose yra raudonai rudų atspalvių.
Litopsių žinoma apie 100 rūšių. Yra daug formų, varietetų ir tarprūšinių hibridų, todėl atskirti juos pagal išvaizdą kartais labai sunku net specialistui. Tikslesnės informacijos gaunama iš genetinių tyrimų.
Litopsiai turi du mėsingus lapus, kurie keičiasi kiekvienais metais. Prasidėjus pavasariui senieji lapai vis labiau džiūsta, o tarp jų pasirodo naujų lapų pora.
Tai ženklas, kad ramybės periodas baigėsi ir laikas pradėti litopsius laistyti.
Galiausiai nauji lapai pasiekia įprastą rūšiai dydį. Iš senųjų lieka tik sausa odelė, kurią reikėtų atsargiai nuimti (ji turi labai lengvai atsiskirti nuo augaliuko).
Augimo laiku laistomi tik tada, kad pradžiūsta žemė. Tręšiami nuo gegužės iki spalio kartą per mėnesį kaktusų trąšomis.
Persodinami vasaros pradžioje. Užtenka tai daryti kartą per 2-3 metus, o senesnius galima persodinti dar rečiau.
Vasaros pabaigoje ir rudenį litopsiai pražysta. Žiedai išlenda iš plyšio tarp lapų ir išsiskleidžia beveik uždengdami augalą.
Lapkričio mėnesį žydėjimas baigiasi, prasideda ramybės periodas. Litopsiai visai nelaistomi, bet laikomi šviesiai, nelabai šiltai.