Pakalnutė paprastoji - Convallaria majalis
Gentyje tik viena rūšis – paprastoji pakalnutė (Convallaria majalis), ir keletas jos formų, paplitusių Europos, Kaukazo ir Tolimųjų Rytų miškuose. Ji nereta ir Lietuvoje. Šliauždamos šakniastiebiais miškuose jos sudaro ištisus sąžalynus. Žydi pavasarį baltais, stipriai kvepiančiais žiedais. Laukinė rūšis dažniausiai naudojama tik didesniems parkų ar sodų plotams apželdinti.
Gėlynuose dažniausiai auginamos aukštaūgės veislės (’Berlin Giant’, ’Fortin’s Giant’), formos rožiniais (’Rosea’) arba pilnaviduriais (’Prolificans’) žiedais, margais lapais (’Variegata’).
Pakalnutės nuo seno sodinamos darželiuose, parkuose. Geriausiai auga šviesioje paunksmėje, po netankiais medžiais ir krūmais, laidžioje. Pasodintos saulėkaitoje būna ne tokios gražios. Sode pakalnutėms skirti reiktų kelis kvadratinius metrus, nes greit plinta šakniastiebiais. Dar geriau šią vietą apriboti, kad beplisdamos neužgožtų kitų smulkesnių augalų. Dauginamos šakniastiebiais, rugsėjo mėnesį jie sodinami 6-8 cm gylyje. Vasaros pabaigoje – rudens pradžioje pakalnutės sunokina raudonai oranžines uogas. Atsargiai, šios yra nuodingos! Todėl geriausia užsimezgusias uogas išskinti. Taip tuo pačiu apsisaugosite nuo atsitiktinio pakalnučių išplitimo nepageidautinose vietose. Jos, išdygusios iš sėklų, žydi tik sulaukusios 4-5 metų.
