Pasifloros - Passiflora
Tai vieni gražiausiai žydinčių kambarinių vijoklinių augalų. Pasiflorų jų vardu pavadintoje pasiflorinių (Passifloraceae) šeimoje yra net 500 rūšių. Be to, auginama daug dekoratyvinių ir valgomus vaisius vedančių veislių. Populiariausia – iš Pietų Amerikos kilusi melsvoji pasiflora (Passiflora caerulea), žydinti pavieniais 7-9 cm skersmens žiedais. Iš jos kilo nemažai hibridinių pasiflorų veislių. Rausvoji pasiflora (P. incarnata) vertinama kaip vaistinis ir maistinis augalas. Valgomosios pasifloros (P. edulis) vaisių galima sulaukti ir namuose. Siekiant išauginti kuo skanesnius vaisius, ši rūšis kryžminama su kitomis. Iš oranžerijose auginamų rūšių didžiausius žiedus ir vaisius turi P. quadrangularis. Yra ir daugiau gražių ir namuose tinkamų auginti pasiflorų rūšių.
Priežiūra. Iš paatogrąžių kilusios rūšys (ypač melsvoji pasiflora ir jos veislės) gan ištvermingos. Tik atogrąžų rūšims (P. quadrangularis, P. trifasciata) visus metus reikia šilumos ir drėgnesnio oro. Pasifloros gerai auga kambariuose, o vasarą ir lauke. Pavasarį ir vasarą laistomos gausiai, tręšiamos kas dvi savaites universaliomis kompleksinėmis trąšomis. Žiemoti gali kambario temperatūros arba vėsioje patalpoje. Kuo vėsesnėje patalpoje laikomos, tuo mažiau laistomos, nebetręšiamos. Labai didelė išaugusi pasiflora pradeda skursti, todėl kiekvieną pavasarį reikia nugenėti per ilgas šakas. Jauni augalai persodinami kasmet, senesni – kas du tris metus. Auginimui tinka puri kompostinė žemė, jos mišiniai su durpine arba sodo žeme. Būtinos atramos, kuriomis galėtų lipti į viršų.
