Patisonai - Cucurbita pepo var. patisson
Patisonų tėvynė – Pietų ir Centrinė Amerika. Vietiniai gyventojai labai vertino šias daržoves ir plačiai vartojo maistui. Europiečiai su jomis susipažino Kolumbui atradus Ameriką. XVI amžiuje patisonus augino daugelis Europos šalių. Jie nepamiršti ir šiandien.
Patisonai – tai dar viena iš paprastojo moliūgo kilusi veislių grupė, išvaizda labiausiai išsiskirianti tarp visų šiai rūšiai priklausančių augalų. Augalai auga neilgais (0,5–0,8 m ilgio), besidriekiančiais ir beveik nesišakojančiais stiebais, turinčiais daug lapų. Žiedai, kaip būdinga visiems moliūgams, – stambūs, geltoni, skirtalyčiai. Pirmieji taip pat pasirodo vyriškieji, vėliau – moteriškieji žiedai.
Kaip ir aguročiai, cukinijos, patisonai sėjami į sušilusią dirvą arba sodinami daigais.
Esant pakankamam apšvietimui, šilumai ir drėgmei, patisonai dera labai gerai ir nualina dirvą. Gerai, kai tręšiama kelis kartus, nedidelėmis porcijomis.
Vaisiai renkami kas antrą–trečią dieną. Vertingiausi jie yra maži, 5–7 cm skersmens. Konservavimui imami dar mažesni, 3–5 cm. Greitai suvartojamam maistui gaminti tinka iki 12 cm skersmens. Dar ilgiau palikti vaisiai perauga, odelė sukietėja, prastėja sudėtis. Tokie tinkami virtuvei papuošti, juos galima gana ilgai išlaikyti sausoje patalpoje.
