Agurkų mįslės II
Dar šis tas naudingo apie daugelio mėgiamus ir auginamus agurkus.
Tankiai pasėsi, nieko neturėsi
Sodindamas agurkus visada sau kartoju: „Tankiai pasėsi, nieko neturėsi.“ Lauko agurkus sodinu kas 25–30 cm, tarp eilių palieku 65–70 cm tarpus. Dažnai virkščias pririšu prie lankų, ant kurių laikėsi danga. Tokiu atveju sodinti galima kiek tankiau. Ant lankų pririštos virščios geriau vėdinasi ir apdulkinamos vabzdžių, vaisiai mažiau serga. Šiltnamyje agurkus sodinu dar rečiau – tarp jų palieku po 45 cm, tarp eilių – po 70 cm.
Ko reikia agurkams?
Seniai žinoma, kad tris ketvirčius augalams reikalingų maisto medžiagų sudaro anglis. Daugelio daržovių, ypač agurkų, derlingumas tiesiogiai priklauso nuo ore esančio anglies dvideginio kiekio. Mano šiltnamėlyje visada stovi statinė su rūgstančia žole arba augalinės kilmės atliekomis. Rūgimo metu išsiskiriantis anglies dvideginis labai pagerina augalų būklę. O mano bičiulis tarplysviuose prideda daug mažesnių indų su panašiu turiniu. Kvapelis tikrai nekoks, bet agurkai dera kaip pasiutę – per sezoną iš nediduko šiltnamio priskina po 5 maišus žaliųjų.
Jei agurkų galiukai į apačią smailėja, o lapai šviesoki, trūksta azoto. Jei atvirkščiai – vaisiai susiaurėja prie kotelio, o galiukas per daug išsipūtęs, suapvalėjęs, reikia kalio. Tik nereikia tręšti kalio chloridu. Dėl jo poveikio agurkai kaupia nitratus ir prastėja skonis. Ši taisyklė galioja ir kitoms moliūginėms daržovėms.
Agurkai mielai „valgo“ azotą. Bet tręšti karvės arba vištų mėšlo antpilu reikia labai atsargiai – skysčiu aptaškyti lapai suserga.
Niekada neatidarykite šiltnamio iš abiejų galų: agurkai nepakenčia skersvėjo, tuoj suserga. Geriausias vėdinimas – per stoglangius. Neleiskite lianoms liesti šiltnamio lubų – ten labai didelė oro drėgmė, todėl greitai sudygsta grybų sporos, o tai jau liga.
Derlių galima valdyti ir kitaip
Yra ir kiti derliaus valdymo būdai. Ar žinote, kad kuo ilgesnė diena, tuo vėliau sulaukiama vaisių? Jei norite paankstinti derėjimo pradžią, pailginkite tamsųjį paros metą: nuo 18 valandos šiltnamį uždenkite juoda plėvele, o 7–8 valandą ryto nudenkite. Trumpa, vos 10–11 valandų trunkanti diena pagreitina vegetaciją.
Galima taikyti ir dūmines atakas. Vakare į šiltnamį įmeskite kelias smilkstančias pliauskas (saugiai padėję ant metalinio padėklo) ir užsandarinkite visus plyšius. Po kelių dienų pamatysite, kad po tokio apsirūkymo pražydo visas šiltnamis ir didžioji žiedų dalis – moteriški. Kasdienis šlakstymas silpnu sodos (5 g / kibirui) arba boro rūgšties (1–2 g / kibirui vandens) tirpalu taip pat skatina užuomazgų susidarymą – ir ne tik agurkų, bet ir visų moliūginių.
Labai svarbu išskinti agurkus laiku, neleidžiant jiems peraugti. Kiekvienas nokstantis vaisius iš kero atima gyvybines jėgas, stabdo augimą, stabdo naujų užuomazgų formavimąsi. Norite, kad augalai gyventų ilgai – surinkite viską, net nedidelius agurkėlius. Ir nesidžiaukite pačiais pirmaisiais vaisiais – skinkite vos užsimezgusius, be jokio gailesčio. Šie nepilnaverčiai, dažnai išsigimę agurkėliai – dar ne derlius, o greičiau jo stabdis. Jie sulėtina augimą ir vystymąsi labiau nei pernokę agurkai. Jei nutarsite sėkloms palikti pačius pirmuosius vaisius, augalai ilgai netvers. Kam jiems toliau augti – juk gyvenimo tikslas pasiektas!
Pagal A. A. Казарин, Н. И. Курдюмов „Дневники умного дачника“, Ростов на Дону: ИД „Владис“, 2009.
