Atostogų namai Kanarų stiliumi

Tenerifė – daugelio atostogaujančių ir gero klimato mylėtojų Meka. Ji vilioja smėlėtais krantais, vandenyno bangomis, saulės voniomis, įspūdingais vulkaninės kilmės peizažais, nuostabiu klimatu ir gamta. Taip ši sala pavergė ir Donatos bei jos vyro Gedimino širdis. Pora pamilo salą dėl amžinos pavasario ir vasaros kaitos, lėtesnio ir paprastenio gyvenimo ritmo, nuostabios gamtos ir draugiškų vietinių…

Norėdama susikurti savo svajonių atostogų būstą, pora prieš 2 metus nusižiūrėjo ir įsigijo namelį mažame kaimelyje Tiera del-Trigo, šiaurinėje Tenerifės dalyje. Namelis stovi ant kalno, nuo kurio atsiveria vaizdas į vandenyną. Savininkai spėja, kad namukas skaičiuoja ne vieną šimtą metų, nors oficiali registracijos data – 1900-ieji. Donatą su vyru pirmiausiai sužavėjo vaizdas pro langą ir jausmas, jog kartais atsiduri tarsi virš debesų. Naujųjų šeimininkų nesustabdė ir tai, kad namelis nebuvo pritaikytas gyvenimui: jame nebuvo net elektros, o paskutinius metus jis tarnavo kaip bulvių sėklų saugykla.

Vabisabio kuklumas

Kaip pasakoja Donata, visus darbus atliko jos vyras Gediminas, o ji pagelbėjo tik truputį. Kadangi viską darė patys, turėdami mažą biudžetą, darbai vyko lėtai ir neskubant. Tai suteikė galimybę susigyventi su nameliu, pajusti Kanarų kaimo dvasią. Renovacijos metu pora labai pamėgo vabisabio filosofiją (japonų estetikos filosofija – pasipriešinimas tobulo grožio supratimui), kuriai būdingas kuklumas, minimalizmas, išskirtinumas, unikalios ir nelygios formos. Visa tai labai gražiai dera namelio interjere. Donata su vyru drauge stengėsi išsaugoti ir namelio autentiškumą bei šiam kraštui būdingą interjero stilių.

Išsaugoti tai, kas autentiška

Kadangi namelio sienos suręstos iš akmenų ir žemių, nuo vienos sienos pašalinę tinką naujieji šeimininkai ją taip ir paliko – atvirą, nepadailintą. Kitas sienas restauravo, tačiau, stengdamiesi išlaikyti vientisą namelio stilių, jas tik atnaujino, pernelyg nekeitė ir negražino. Nelygiai ant akmenų užteptas tinkas ir balti dažai sienos prie tinkamo apšvietimo atskleidžia autentišką sienų reljefą.

Pirmame aukšte atradę betonines grindis, šeimininkai, jas tik šiek tiek padailinę, paliko tokias kaip buvo. Čia pora įsirengė virtuvę. Norėdami išlaikyti kaimišką Kanarų stilių, Donata su vyru vietoj tradicinių virtuvinių baldų sugalvojo kitokį sprendimą. Iš blokelių jie sumūrijo pertvaras, jas nutinkavo ir nudažė baltai. Tačiau nepamiršo ir XXI amžiaus patogumų – virtuvėje įmontavo buitinę techniką. Stalviršiui panaudojo seno medinio stalo viršutinę dalį. Virtuvės kriaukle tapo sena akmens masės rūbų skalbyklė. Virtuvės dureles šeimininkai norėjo padaryti natūralias, medines, todėl ėmėsi ieškoti senų lentų. Pora rado skelbimą apie ardomą / renovuojamą panašaus stiliaus namelį – buvo parduodamos jo senos medinės grindys. Įsigiję senas lentas, Donata ir Gediminas jas panaudojo ne tik virtuvės durelėms, bet ir antro aukšto apdailai.

Tekstas – Agnės Misiūnaitės-Virbalienės. Nuotraukos – Donatos Veličkienės.

Visą straipsnį skaitykite „Mano sodybos“ 2022 m. rugpjūčio mėnesio numeryje.