Azijinių lelijų auginimas
Nors azijinės lelijos ir yra vienos nereikliausių, tačiau būtina laikytis tam tikrų taisyklių.
*Geriausia vieta – atvira, saulėta, nors gėlės pakenčia ir šviesų pusšešėlį. Žemė – puri, humusinga ir laidi vandeniui. Šioms lelijoms patinka neutralios arba silpnai rūgštinės reakcijos priesmėlis ir lengvo priemolis. Sunkiose, molingose dirvose jas reikėtų sodinti mažesniame gylyje arba ant neaukštų kauburėlių, įmaišius durpių ir smėlio.
*Visos lelijos nepakenčia užmirkusios žemės. Jų augimo vietose nei po lietaus, nei tirpstant sniegui negali laikytis vanduo.
*Žemei pagerinti naudokite gerai perpuvusį kompostą, bet jokiu būdu nedėkite šviežio mėšlo. Augimo periodu galima laistyti mėšlo raugu arba užpilti biohumuso.
*Sodinti šias lelijas rekomenduojama ir rudenį (rugsėjo mėnesį), ir pavasarį (balandį). Jei labai reikia, galima atsargiai persodinti ir kitu metu. Jei persodinsite besiruošiančius žydėti ar pražydusius augalus, žiedynus nukirpkite virš viršutinio lapo (pačią stiebo viršūnę su žiedais).
*Rudenį pasodintas lelijas žiemai mulčiuokite 3–5 cm storio durpių sluoksneliu. Pavasarį jį atsargiai supurenkite ir, jei reikia, užpilkite papildomai. Mulčio sluoksnis apsaugo svogūnus nuo šalčio ir kaitros, padeda palaikyti vienodesnę dirvos drėgmę.
*Iškasti ir persodinti lelijas reikia kas 3–5 metus. Tai geriausia daryti pačioje vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje, kai stiebai ir lapai pagelsta. Tada aiškiai matyti, kur yra svogūnai ir kiek jų. Iškasus stiebai nukerpami, o šaknys paliekamos. Tik labai ilgas galima sutrumpinti. Džiovinti ilgai negalima – šaknys turi išlikti gyvos. Geriausia nekarštoje vietoje svogūnus palaikyti kelias dienas, nuvalyti ir surūšiuoti pagal dydį.
*Prieš sodinimą svogūnus verta profilaktiškai pamirkyti fungicidų ar kalio permanganato tirpale. Sodinti geriau kitoje vietoje, kur anksčiau neaugo jokios kitos svogūninės gėlės. Svogūnai sukišami į 8–12 cm gylį.
*Pavojingiausia lelijų liga – pilkasis puvinys. Labiau jis plinta vėlyvomis ir drėgnomis vasaromis. Pirmiausia pastebimos ant lapų atsiradusios rudos dėmės, vėliau paruduoja lapai, stiebai ir visa antžeminė dalis nudžiūva. Lelijas reikėtų auginti atviroje vietoje, nesodinti tankiai. Pažeisti stiebai surenkami ir sudeginami, žemės paviršius – apiberiamas pelenais.
Unsplash nuotr.
