Sėklų mirkymas: kokie biologiškai aktyvūs tirpalai tinka?

Jeigu vertinate natūralumą, pasižiūrėkite, kas auga ant palangės. Neabejojame, kad turite alaviją. Nupjautą lapą savaitę palaikykite šaldytuve, tada išspauskite sultis ir perpus praskieskite vandeniu. Šiame „vaiste“ pamirkius sėklas parą, augalai bus apsaugoti nuo bakterinių ligų.

Kopūstų sėklos mirkomos 1 dalies česnakų sulčių ir 3 dalių vandens mišinyje. Po valandos perplaunama vandeniu ir apdžiovinama.

Stimuliuoja ir medaus tirpalas – imamas 1 arbatinis šaukštelis stiklinei vandens. Mirkoma 6–8 valandas. Žinoma, kad sėklų gyvybingumą didina mikroelementų tirpalas. Jį galima pakeisti svogūnų lukštų užpilu (2 saujos 1 l vandens). Tiks ir medžio pelenai. 2 valgomieji šaukštai užpilami šiltu vandeniu, laikoma parą pamaišant. Į nukoštą skystį sėklos pamerkiamos subertos į medžiaginius maišelius. Bet kurią iš šių priemonių praturtinę 1 g kalio permanganato, 0,1–0,3 g boro rūgšties arba 5 g geriamosios sodos, turėsime skysčio, kuris ir daigumą skatina, ir dezinfekuoja.

Nesunku pasigaminti ir kitų biologiškai aktyvių tirpalų. Bendra taisyklė: 1 l karšto vandens imamas 1 šaukštas žaliavos. Laikoma parą, paskui nukošiama. Suberiamos sėklos. Kelias minutes pamaišoma, kad nuo jų dingtų oro burbuliukai. Skysčio temperatūra 20–30 °C. Jei ji žemesnė, sulėtėja biologiškai aktyvių medžiagų poveikis.

Vaistinių ramunėlių užpilas tinka žirnių, pupelių, kopūstų, krienų, ridikėlių sėkloms apdoroti. Salotų, pupų, pupelių daigumą pagerina ąžuolo žievės užpilas. Valerijonų šaknų nuovire mirkomos agurkų, morkų, pomidorų, paprikos, cikorijų, svogūnų, salierų, porų sėklos. Jos teigiamai reaguoja ir į kitus nukenksminančių savybių turinčius augalus (serenčius, krienus, asiūklius, ievų šakeles), perrūgusio karvės mėšlo užpilą.

Pixabay nuotr.