Kaip avilyje – taip ir ant žemės

Stebėdami aplink skraidančias bites veikiausiai nemanote, kokios jos panašios į Jus. Ir ne tik dėl ūgių skirtumo, kur kas didesnio nei prancūziškų porų – greičiau dėl įpročio vabzdžius laikyti labai primityviais. Na, ropoja, skraido toks vos centimetro dydžio padarėlis aplink su kone kvadratinio milimetro dydžio smegenimis – negi lyginsi jį su savo didžiuliu ir dėl evoliucijos vis didėjančiu kompiuteriu ant pečių. Deja, dažnai nepelnytai nuvertiname mažuosius varžovus, kurie Žemėje gyveno dar gerokai prieš mums išlipant iš medžių medžioti mamutų ir rinkti grybukų, uogyčių. Kasmet pripažintuose mokslo leidiniuose atsiranda vis daugiau publikacijų, aprašančių ne mūsų ir mažųjų darbininkių skirtumus, bet panašumus.

Bitininkai Ignas ir Vilius, pasakodami apie bites ar vesdami edukacinius užsiėmimus mažiesiems, taip pat nevengia jų lyginti su žmogumi. Sako, turėtume didžiuotis, kad esame tokie panašūs. Na, o dabar ir Jūs galėsite įvertinti savo panašumą su šiomis darbštuolėmis. Juk, kaip sakoma, žmogus žmogui nelygu.

Amandos Račkauskytės straipsnį, parengtą, bendradarbiaujant su Igno Jackevičiaus bitynu „Brolių medus“, skaitykite rugsėjo mėnesio „Sodo spalvų“ numeryje.