Kambarinių augalų priežiūra žiemą

Daugumai kambarinių augalų žiema – poilsio metas, todėl laistome retai, kad neperdžiūtų žemė. Gausiau laistykime ir tręškime žydinčias orchidėjas, ciklamenus, azalijas, sanpaulijas, puošniąsias karpažoles, kalijas. Meilenius pradėkime lieti tik pasirodžius žiedynstiebiams. Per didelė drėgmė skatina lapų augimą. Šie augalai jautrūs fosforo trūkumui.

Netinka šaltas vanduo – pradeda pūti šaknys, gelsta ir krenta lapai. Gėles laikykime vėsesnėse patalpose. Per didelė šiluma stabdo žiedų augimą. Stovinčias šiltai nuolat purkškime drungnu vandeniu.

Sausose patalpose kalijas, palmes labiau puola voratinklinės erkutės, skydamariai. Purenkime žemės paviršių, kad patektų daugiau oro. Saugokime nuo vėsaus oro srauto (ypač paparčius, palmes).

Jei augalus apniko voratinklinės erkutės, drėkinkime orą, purkškime česnakų užpilu (200–300 g smulkintų skiltelių užpilama 2–3 l vandens, palaikoma parą). Amarus ir skydamarius išnaikina dilgėlių ir tabako nuoviras ar skysto muilo tirpalas.

Ką dar žinoti?

Kalėdinių kaktusų (plokštelių) narelių viršūnėse pasirodo rausvi žiedpumpuriai. Besiruošiantys žydėti augalai jautriai reaguoja į aplinkos sąlygų pasikeitimą. Dažniausios pumpurų byrėjimo priežastys – kita puse į šviesą pasuktas vazonėlis, perdžiūvusi žemė, sausas patalpų oras.

Šviesą mėgstančius augalus (margenius, katilėlius, chlorofitus, kaktusus, sukulentus) sustatykime ant palangės, kur daugiau šviesos. Jie (išskyrus intensyviai augančius ir žydinčius) laistomi labai saikingai.

Kamelijos, cikai nemėgsta sauso oro. Kamelijos gerai auga vos kelių laipsnių šilumoje. Svarbu, kad pakaktų drėgmės. Kartais žiemą cikas numeta visus lapus. Jo išmesti nereikėtų. Laistoma mažiau. Pavasarį gavęs daugiau vandens augalas atsigauna.

Kinrožės geriausiai žiemoja šviesioje 15–16 ºC šilumos patalpoje. Jos po truputį auga ir žiemą.

Jukoms tinka vėsesnė (5–10 ºC) vieta. Šie augalai pakenčia sausą orą, laistomi saikingai. Apatiniai lapai nuolat krenta, ir vis aukštesnis atrodo plikas kamienas. Žiemą šiltoje ar tamsioje patalpoje jukų lapai pradeda byrėti. Jos atsparios ligoms ir kenkėjams.

Peržydėjusios echmėjos praranda savo grožį, bet po kurio laiko išleidžia po atžalą, kurią būtina atskirti. Seni augalai daugiau nežydi, o nauji sukrauna žiedus po trejų metų.

Pelargonijos žiemą. Lapkričio–gruodžio mėnesiais šioms gėlėms ramybės metas. Vasarą žydėjusios pelargonijos gerai žiemoja vėsioje, gerai vėdinamoje 10–15 ºC patalpoje. Laistoma saikingai. Jei pradeda tįsti, lapai smulkėja, augalai apkarpomi. Paliekami tik keli pumpurai, kad pasirodytų nauji lapeliai. Kerpant apdžiūvusius lapus, paliekama dalis kotelio (vėliau pats nukris). Kerpant apdžiūvusių lapų galiukus palikti reikia 1–2 mm pločio rudą kraštelį, nes nukirpus iki žalio audinio, jie džiūsta toliau.

Pelargonijos gerai žiemoja ir dėžėse, durpėse, 0 ºC patalpoje. Jos išimamos iš vazonėlių. Nuo šaknų nupurtoma žemė, nukerpami lapai, jauni žali ūgliai, užberiama durpių. Sausio pabaigoje vazonuose pasodintas pelargonijas reikės pastatyti šviesioje, šiltesnėje (maždaug 10 ºC) vietoje, kad pradėtų leisti ūglius. Jie tiks dauginimui.

Pixabay nuotr.