Rąstų keitimas
Rąstų keitimas šiuolaikiniam sodybos savininkui, kuris galbūt pirmą kartą gyvenime savo rankomis (!) pastatė lauko būdelę, tikriausiai kelia tokį siaubą, kad jis mieliau renkasi: a) griauti namą ir statyti naują, b) palikti namą griūti, o šalia statyti naują, c) mintį „gal dar laikys“.
Kaltinti seną namą – neteisinga
Iš karto buvo aišku, kad ko jau ko, bet rąstų patys tikrai nekeisime. Deja, tai dar viena pamoka: maža ką tu planuoji – rinka diktuoja savo sąlygas. Kartais tiesiog atsimuši į sieną ir turi du pasirinkimo variantus: nedarau nieko arba mokausi ir darau pats. Dažnai pasitaiko ir trečias – darau, kaip sugalvoju, o jau paskui žiūrėsiu, kas išeis. Šio būdo nerekomenduoju ir dažniausiai jį pasirinkusių žmonių neužjaučiu. Atmestinai pradėję darbus, anksčiau ar vėliau jie susiduria su savo darbo broku ir, užuot pripažinę, kad patys pridarė klaidų, visam pasauliui (šiuo atveju socialiniuose tinkluose) rėkia, koks rąstinis namas yra blogas, ir kokie teisūs buvo antanai ir juozai sakydami, kad iš seno namo niekada nieko gero nebepadarysi. Ne, netiesa. Tokios nesėkmės tik parodo, kad kažkas kažko neapgalvojo ir padarė, kaip paprasčiau arba brangiau. Kaltinti dėl to seną namą – mažų mažiausiai neteisinga.
Pradėjus ieškoti žmonių, kurie pakeistų sutrūnijusius rąstus, teko sužinoti dar vieną nemalonų faktą. Lietuviai iš visko visose srityse bandys išspausti pelną. Kelios visoje Lietuvoje dirbančios firmos į užklausas arba visai neatsakydavo, arba užgiedodavo tokias kainas, kad kildavo isterinis juokas. Susiradau „Medžio mylėtojų draugiją“, kreipiausi kone visais pateiktais medžio meistrų kontaktais – deja, čia buvo ne kieno nors mylėtojų, o veikiau arogantiškų, labai jau paslaptingų veikėjų klubas.
Jei nori, kad tau namo renovaciją atliktų tikras, patyręs meistras, būk pasiruošęs žemintis ir vaikytis meistrą po visokius užkaborius maždaug pusmetį, kad teiktųsi tave įtraukti į eilę apžiūrai. Apie remonto pradžią net nekalbama. Visa patirtis nuspėjama tik iš paslaptingo kalbėtojo tono ir aiškiai duodamų užuominų – „mano žinios kainuoja“.
Žemintis aš nemoku ir mokytis neketinu. Visuomet sakiau ir sakysiu – žinios yra šviesa, ne tik pelno šaltinis. Taip, vyksta „Heritas“ parodos, dalyvavau jose ne kartą, dalyvavau praktiniuose seminaruose. Viskas atrodo puiku tol, kol nepraeini viso kelio praktiškai. Tada supranti, kad meistrų patarimai parodose skamba maždaug taip: „prieinate prie automobilio, atsidarote dureles, atsisėdate ir važiuojate“. Dalį apie „raktelius, užtrauktą rankinį stabdį, posūkius“ mandagiai nutyli – čia jau prasideda pinigai. Visa laimė, kad ši situacija yra gerėjanti. Atsiranda vis daugiau žmonių, kurie pataria ne per sukąstus dantis, o suvokia, kad žmones reikia šviesti, kad medinę istoriją verta saugoti. Tik išsaugota istorija tampa paveldu.
Neskubėkite išmesti rąstų
Vis dėlto nori nenori ateina diena, kai supranti, kad rąstus keisti reikia, ir kad teks tai daryti dviese. Nuo ko pradėti? Pirmiausia kruopščiai apžiūrime namą ir nusprendžiame, kuriuos rąstus tikrai reikia keisti. Mažos vabaliukų skylutės paprastai nereiškia nuosprendžio rąstui. Tai, kad yra medgraužių kenkėjų, neturėtų nustebinti: toks rąstas gyvuos dar daugelį metų. Kur kas pavojingesnis dalykas – vanduo ir grybai. Seniau nė vienas namas neturėjo lietvamzdžių, visas vanduo nuo stogų tykšdavo ant sienų. Mūsų namas dar ir nedidelėje įkalnėje, todėl vanduo nuo kiemo bėgo tiesiai ant žemo namo pamato: apatinis rąstų vainikas beveik nuolat mirko vandenyje. Nenuostabu, kad didžiausi pažeidimai – būtent toje sienoje.
Paprastai dėl vandens pažeidžiamos šoninės sienos, t. y. paviršiai, ant kurių, jei nėra latakų, nuo stogo bėga vanduo (dar blogiau – jei vanduo lataku nukreiptas tiesiog ant namo pamatų). Dėl vyraujančių vakarų vėjų ir saulės kenčia pietvakarinis namo kampas, o jei šiauriniame gale auga kokie aukšti krūmai ir plyti šlaitas, tuomet visos namo sienos daugiau ar mažiau pažeidžiamos drėgmės. Taip pat nereikia pamiršti langų ir durų. Su laiku drėgmė patenka į menkiausius plyšelius, ir rąstai po langais, durimis išpūva.
Šioje vietoje labai lengva supanikuoti – vaje, tris iš keturių sienų reikia remontuoti! Ar ne pigiau naują namą statyti! Ne, ne pigiau, o remontas vis dėlto nėra toks baisus, kaip pasakoja kiti.
Prieš pradedant darbus, reikia apsirūpinti tinkamomis priemonėmis ir medžiagomis. Be visų standartinių – plaktukų, kaltų, pjūklų – dar prireiks ir galingesnių domkratų. Kuo daugiau jų turėsite, tuo geriau. Taip pat reikalingi tvirti naujo medžio tašai (mes naudojome 5*10 cm tašelius) ir kamšalas rąstams. Labai gerai, jei pavyks gauti panašaus amžiaus, susidėvėjimo ir dydžio, tik dar sveikus rąstus. Mums labai pravertė nugriautos priemenės rąstai. Čia buvo dar viena pamoka: jei prieš tai rąstus išmetėme į vieną krūvą su mintimi „šitie tai tik į laužą…“, tai prasidėjus rąstų keitimo darbams teko tos krūvos atsiprašyti ir rankioti atgal tinkamus rąstus. Neskubėkite visko nurašyti ar deginti.
Tekstas ir nuotraukos – Gretos Grinkienės.
Visą straipsnį skaitykite „Mano sodybos“ 2021 m. spalio mėnesio numeryje.
