Šiaudinių skydų namas – geroji pamoka

Sudėtinga ir sunku būti tuo, kuris pirmas eina keliu, ir nėra su kuo pasitarti, palyginti skirtingų patirčių. Taip nutiko Jovitai ir Juozui Samauskams. Nusprendę pasirinkti gyventi ekologiškame būste – šiaudinių skydų name, kuris tuo metu buvo bene vienintelis ir pirmasis Lietuvoje, naujakuriai susidūrė su begale iššūkių.

Alytaus rajone įsikūręs Sokonių kaimas yra tarp dviejų didesnių kaimų, o pats turi vos kelias sodybas. Pastarosios – labiau vienkiemiai, nei kaimo sodybos. Štai tokioje vienoje, apie 11 ha žemės ploto supamoje sodyboje, gyvena gausi Samauskų šeimyna. Vasarą čia ypač linksma: daug laiko žaisdami lauke, maudydamiesi Daugų ežere, čia praleidžia du biologiniai šeimos vaikai, du globojami ir dar vasarojanti Jovitos krikšto dukra.

Vietoj jūros – banguojantis Daugų ežeras

Jovita kilusi iš Žemaitijos, atitekėjo į Alytaus kraštą. „Aš gimiau ir užaugau Plungėje. Studijavau Vilniuje, o mano vyras tuo pačiu metu studijavo Kaune. Matyt, likimas toks: mus supažindino mano klasiokas, tuo metu buvęs vyro grupioku. Svajojau po studijų grįžti į Klaipėdą, retkarčiais pasidžiaugti jūra, o galiausiai gyvenu taip pat prie vandens, kartais net pabanguojančio Daugų ežero“, – linksmai ima pasakoti sodybos šeimininkė.

Savo svajonių namą Samauskai pradėjo statyti 2015 metais, gyvena jame dar tik trečius metus. Tiesa, ir pats įsikraustymas buvo labai simbolinis. Įrengtas tebuvo vienas kambarys, kur stovėjo tik sofa ir eglutė. Buvo įrengtas šildymas, iš čiaupo jau tekėjo ir vanduo. „Pirmą kartą apie tokius namus išgirdome gal prieš kokius keturiolika metų. Vyras pirmą kartą mane nusivežė į seminarą Kaune. Tuomet jis tik pasakė – mes gyvensime tokiame name. Aš sau pagalvojau – na jau ne, aš tokiame negyvensiu. Vis dėlto laikui bėgant su šia mintimi susigyvenau. Kol ruošėmės statyboms ir statėme šį namą, gyvenome vagonėlyje. Tai turėjo būti laikinas prieglobstis metams, bet išgyvenome jame septynerius metus. Ten gimė mūsų vaikai, rezidentūrą irgi ten gyvendama pabaigiau… Taip gyventi buvome priversti dėl užstrigusios paskolos. Kai pinigų nebuvo, pradėjome interpretuoti, varijuoti, kažką daryti savomis rankomis. Darbai judėjo lėtai, vyrui teko tapti ir statybininku, ir elektriku. Nors pradžioje visai nebuvo minties, kad patys viską statysime“, – savo sukaupta patirtimi dalijasi pašnekovė.

Problemos su paskola ir namo draudimu

Kai naujakuriai sugalvojo statytis šiaudinių skydų namą, dėl paskolos kreipėsi į bankus. Visi didieji Lietuvos bankai atsisakė tokią paskolą suteikti, kai kurie net nesvarstė galimybių: atsiliepė tik vienintelis nedidelis vietinis bankas, pasiryžęs vis dėlto rizikuoti. „Kai galutinai nusprendėme su šeima apsigyventi Alytaus rajone, tėvai padovanojo mums dalį žemės: kadangi jie – stambūs ūkininkai, beveik 11 ha ūkio žemės atidavė mums. Tėvai ūkininkauja ekologiškai, turi mišrų ūkį. Nemažai ekologiško mąstymo perėmėme iš jų. Vyro brolis taip pat pasistatė ir įsirengė ekologišką namą. Jis statytas iš plaušmolio, apvalus, arkiniais langais… Taigi, gavę žemės statyboms, tapome ūkininkais, ir šią sodybą jau statėme kaip ūkininko sodybą. Žemė aplinkui – žemės ūkio paskirties. Ji tęsiasi iki pat Daugų ežero. Kol dar nestatėme namo, iš tikrųjų daug ko buvome neįvertinę. Iš pradžių viskas atrodė paprastai ir greitai. Paskambinę į banką, išgirdome, kad reikia įsirengti pamatus ir tuomet kreiptis vėl į juos. Mes padarėme daugiau – įsirengėme pamatus, pastatėme sienų ir stogo konstrukcijas, o tuomet jau nuėjome į banką…“ – pradeda pasakoti Juozas.

Tekstas – Česlavos Deinarovič. Nuotraukos – Lauros Žaliauskaitės.

Visą straipsnį skaitykite „Mano sodybos“ 2021 m. lapkričio mėnesio numeryje.