Šeivamedis raudonuogis - Sambucus racemosa L.
Šeivamedžiai – tai 25 daugiamečių žolių, krūmų ir nedidelių medžių rūšys. Lietuvoje auginamos dvi rūšys. Auga greitai, ypač derlinguose vidutinio drėgnumo priemoliuose, tiek saulėje, tiek pavėsyje. Atsparūs žiemai (nors jauni ūgliai kartais nušąla, bet greitai vėl atauga), užterštam orui, ligoms ir kenkėjams.
Raudonuogis šeivamedis paplitęs Pietų ir Vidurio Europoje, Mažojoje ir Vakarų Azijoje, daug kur sulaukėjęs. Pusrutulio formos krūmas yra iki 2–4 m aukščio ir beveik tokio pat pločio. Lapai priešiniai, iki 23 cm ilgio, neporomis plunksniški, sudaryti iš 5–7 kiaušiniškų ar elipsiškų lapelių. Žiedai gelsvai ar žalsvai balti, smulkūs, susitelkę į gausias, tankias kiaušiniškas 4–7 cm ilgio šluotelėse. Žydi balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje. Vaisiai 4–5 mm skersmens, ryškūs raudoni, subręsta birželį–liepą.
Auga greitai, ypač derlingame vidutinio drėgnumo priemolyje, ir saulėje, ir pavėsyje. Atsparus žiemai (nors jauni ūgliai kartais nušąla, bet greitai vėl atauga), užterštam orui, ligoms ir kenkėjams.
Genimas po žydėjimo, kas keleri metai atjauninamas. Lengva dauginti vasaros ir sumedėjusiais auginiais, sėklomis. Sodinamas pavieniui, grupėmis, tinka aukštoms laisvoms ir karpomoms gyvatvorėms.
Geltonlapis ‘Aurea’ žavi skaisčiais geltonais lapais. Karpytalapio ‘Laciniata’ lapeliai giliai suskaldyti, o panašaus ‘Plumosa’ – purpurinio atspalvio. Ypač gražus ‘Plumosa Aurea’ – jo lapeliai ryškiūs geltoni, suskaldyti siauromis skiautėmis.
