Tuja vakarinė - Thuja occidentalis
Yra žemaūgių, vos iki 1 m užaugančių ir labai aukštų, 10–15 m medžių. Pastarosios tiks alėjoms, bet ne gyvatvorėms. Tokios yra vakarinės tujos koloniška aukštaūgė (Thuja occidentalis ‘Malonyana’), koloniška (T. occidentalis ‘Columna’) ir margašakė (T. occidentalis ‘Aureovariegata’) formos. Gyvatvorėms dažniausiai pasirenkamos vakarinės tujos formos ‘Danica’, ‘Ellwangeriana’, ‘Ericoides’, ‘Elegantissima’, ‘Globosa’, ‘Golden Globe’, ‘Umbraculifera’, ‘Woodwardii’. Tinka ir kitos rūšys. Margaspyglės ir geltonspyglės veislės yra šviesomėgės, o žaliosios pakenčia ir dalinį pavėsį.
Sodinti tujas galima ir pavasarį, ir rudenį. Atstumai tarp augalų – nuo 50 cm iki 1 m. Tai priklauso nuo to, kokio pločio bus pasirinktos veislės laja. Vienalytei tankiai gyvatvorei sodinukai sodinami tankiau, kad augančios šakelės susilietų, o eilėse – 10–20 cm didesniais atstumais, kad kiekvienam pakaktų vietos. Karpymą tujos pakenčia neblogai, tik tai daryti reikia reguliariai. Negalima leisti joms kelerius metus laisvai augti, o po to – staiga nupjauti didžiąją dalį viršūnės. Jei sodinukai auga labai nevienodai, aukštesniųjų viršūnes patrumpinkite, vietoje jų palikdami pakaitines šonines šakas. Tujos auga lėtai, jų sodinukai brangoki. Dauginamos žaliais ūgliais, rečiau – sėklomis. Dauguma atsparios žiemos šalčiams (ypač jei sodinukai išauginti Lietuvoje), užterštam miesto orui. Mėgsta vidutinio drėgnumo derlingą priemolį ir lengvesnes, bet puveningas dirvas. Gyvatvorei numatytoje vietoje žemę paruoškite labai kruopščiai.
