Pliumbagis afrikinis - Plumbago auriculata

Afrikinis pliumbagis (Plumbago auriculata, sin P. capensis). Žydi ilgai ir gausiai, nuo pavasario iki rugsėjo. Tikriausiai dėl gausių žydrų (rtai – baltų) žiedų kažkas jį pavadimo dangaus jazminu arba mėlynuoju lietumi. Tai krūmai arba lijanos. Lapai 4 – 5 cm ilgio, paprasti. Žiedai žydri, šviesūs, susitekę skėtiškose kekėse. Afrikinis pliumbagis – viena iš 10 šios genties rūšių, plačiai augianma kaip kambarinis ir oranžerijų augalas. Gamtoje sutinkamas upių slėniuose, kalnų šlaituose iki 900 m virš jūros lygio, atogrąžų pamiškėse Pietų Afrikoje.
Vasarą geriausiai auga lauke. Tinka balkonai, terasos, sodai ir gėlynai. Sušilus orams, į lauką iš karto išnešti negalima, reikia prie tokių sąlygų palaipsniui pratinti. Taip pat ir laikytus tamsesniame kambaryje iš karto negalima pernešti į saulėtus. Jei negalite nešioti pirmyn – atgal, išneštą augalą pirmąją savaitę pridenkite nuo saulės. Pavasarį – vasarą laistomas gausiai, kai tik pradžiūsta žemės paviršius. Tręšiamas kas dvi savaites kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis.
Rudenį, prieš šalnas pliumbagis nešamas į patalpą. Ten temperatūra sumažinama iki 15 °C, augalai ruošiami ramybės periodui, nebetręšiami. Žiemą pliumbagius reikia laikyti šviesioje, vėdinamoje patalpoje, kur pakankamai vėsu 8 – 12 °C. Dienos trumpos, saulė pašviečia retai, taigi ir jokio pritemdymo nereikia. Netgi galima papildomai apšviesti. Tamsiose patalpose augalai numeta didelę dalį lapų. Šiltame kambaryje numeta lapus, džiūsta plonos šakelės. Rudenį ir žiemą laistomas saikingai.
Lauke išgyvena nestiprias šalnas, bet žiemoti negali.