Vilkdalgiai - Iris
Didelė vilkdalginių (Iridaceae) šeimos gentis: žinoma per 300 rūšių. Apie 40 rūšių auginamos kaip dekoratyviniai augalai. Lapai linijiški, pamatiniai. Žiedai daugumos dideli, pavieniai arba mažose kekėse. Rūšys skirstomos į 12 sekcijų. Gėlininkų labiausiai mėgstami barzdotieji vilkdalgiai (sekcija Pogoniris), bebarzdžiai (sekcija Apogon) ir svogūniniai (Xiphium).
Barzdotieji vilkdalgiai auginami saulėtoje vietoje, purioje, trąšioje, puveningoje žemėje. Šakniastiebiai turi būti netoli žemės paviršiaus. Dirva apysausė arba apydrėgnė, kalkinga.
Bebarzdžiai vilkdalgiai gerai auga atviroje ir pusiau šešėlingoje vietoje, apydrėgnėje ar apysausėje dirvoje. Priežiūra panaši į barzdotųjų vilkdalgių, tik šie ilgiau gali augti vienoje vietoje nepersodinti.
Geltonasis vilkdalgis (Iris pseudacorus) auga balose, upių ir ežerų pakrantėse. Tai vienas grakščiausių gamtoje paplitusių augalų. Birželio ir liepos mėnesiais žydi stambokais geltonais žiedais. Lapų kupstas primena ajerus, bet neturi šiems būdingo kvapo, yra nuodingas.
Sibiriniai vilkdalgiai (Iris sibirica) ne veltui laikomi vienais nereikliausių. Mėgsta drėgnas vietas, gali augti šlapioje vietoje, pelkėje, nors ištveria ir sausras. Veislių daug, daugumos jų žiedų spalva – įvairūs mėlyni atspalviai, bet yra ir alyvinių, purpurinių, violetinių, baltų, geltonų. Žydi birželio mėnesį.
