Alyvmedis europinis - Olea europaea
Europinis alyvmedis (Olea europaea) – nedidelis visžalis medis arba krūmas, užaugantis iki 5–10 m aukščio. Tiesa, žinomi ir net iki 30 m aukščio pavieniai egzemplioriai. Auga lėtai ir gyvena labai ilgai – vidutiniškai iki 300 metų. Kai kurie seniausi alyvmedžiai gali sulaukti ir 2000 metų amžiaus. Manoma, kad žmonės jį pradėjo auginti prieš 4 000 metų Artimųjų Rytų ir kitose Viduržemio jūros pakrančių šalyse.
Lapeliai viršutinėje pusėje tamsūs žali, apatinėje – su pilku atspalviu. Žydi smulkiais šviesiais gelsvais žiedeliais, susitelkusiais į nedideles kekes, labai panašias į paprastojo ligustro. Nuo žydėjimo iki vaisių sunokimo praeina maždaug 3 mėnesiai. Vaisiai (kaulavaisiai) – alyvuogės – iš pradžių būna žali, o vėliau pasidaro juodi su melsvu atspalviu. Švieži yra kartūs ir nevalgomi.
Lauke alyvmedžiai gali augti tik tuose kraštuose, kur žiemą temperatūra retai nukrenta žemiau 0 ˚C.
Jei auginsite visus metus kambaryje, kur įrengtas centrinis šildymas, alyvmedžiai nežydės, bet jausis pakankamai gerai. Kad sukrautų žiedus, žiemą turi stovėti apie 10 ˚C šilumos šviesioje patalpoje, o vasarą – lauke. Kad subrandintų vaisius, reikalinga šviesi ir šilta vietą visus tris mėnesius po žydėjimo.
Alyvmedžiams reikia erdvės, kad negožtų kiti augalai, ir saulėtos vietos. Pavasarį, pradėjus augti ūgliams, alyvmedžiai laistomi reguliariai. Bet paliktas padėkluose vanduo pavojingas – gali pradėti pūti šaknys. Jiems reikalingas kalkingas dirvožemis, todėl nebijokite laistyti vandentiekio vandeniu. Rudenį ir žiemą šie augalai laistomi saikingai, netręšiami.
Jauni augalai persodinami kasmet, senesni nei 7 metų – kas 2–3 metus. Dirvožemiui nėra reiklūs. Tinka priemolis ir priesmėlis, kompostinės žemės ir smėlio mišiniai, bet nepakenčia rūgščių durpių. Į žemę būtinai įmaišoma skaldytų plytų arba rupaus žvyro. Vazonuose turi būti labai geras drenažas.
Alyvmedžius beveik kasmet reikia šiek tiek pagenėti. Neformuojama laja dažniausiai išauga netaisyklinga, plačiai išsiskleidžia į šalis. Karpymo šie augalai nebijo, greitai atželia, todėl iš jų galima formuoti ir bonsus.
Dažniausiai alyvmedžiai dauginami vegetatyviškai – šaknis išleidusiais auginiais gegužę–birželį. Įsišaknijusios šakelės rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais persodinamos į vazonėlius. Auginamos taip pat kaip ir dideli augalai.
Sėklas pasėti galite vasario–kovo mėnesiais. Dygsta 18–20 ˚C temperatūroje 2–3 mėnesius. Daigelius laikykite šviesioje vietoje, reguliariai laistykite. Paaugusius apie 10 cm aukščio augaliukus po vieną persodinkite į vazonus.
Jei norite sulaukti vaisių, turėkite kantrybės. Iš auginių išaugę alyvmedžiai pražysta sulaukę 3–4 metų amžiaus. Išauginti iš sėklų derės tik po 10–12 metų. Juos dažniausiai reikia skiepyti.
