Lendrūnai - Calamagrostis
Lendrūnų (Calamagrostis) gentyje yra daugiau kaip 200 rūšių, augančių vidutinio ir šalto klimato zonose. Lietuvoje auga 6 laukinės lendrūnų rūšys, iš jų tik smiltyninis lendrūnas (C.epigeios) kartais naudojamas dekoratyviniam želdinimui. Dažniausiai auginamos smailiažiedžio lendrūno (C.x acutiflora) veislės. Ši rūšis yra smiltyninio lendrūno (C.epigeios) ir miškinio lendrūno (C.arundinacea) hibridas. Kadangi smailiažiedžio lendrūno abi tėvinės rūšys yra laukiniai Lietuvos augalai, tai visos lendrūnų veislės puikiai žiemoja ir pavasarį anksti atželia. Veislių nėra daug išvesta. Dažniausiai auginamas ‘Karl Foersterʼ – stačiais stiebais, tamsiai žaliais lapais, labai populiari veislė, ‘Overdamʼ – sena veislė baltai dryžuotais lapais, į ją panaši ‘Avalancheʼ – truputį baltesniais lapais ir gelsvesniais stiebais ir naujesnės ‘Englandʼ ir ‘Eldoradoʼ – geltonai dryžuotais lapais. Kartais dar auginamas ‘Waldenbuchʼ veislės lendrūnas. Jis panašus į ‘Karl Foersterʼ, tik truputį kompaktiškesnis.
Gražiausia šioje gentyje rūšis – korėjinis lendrūnas (C.beachytricha). Ko gero jis yra gražiausiais ne tik lendrūnų tarpe, bet ir vienas iš gražiausių tarp visų vidutinio aukščio varpinių augalų. Korėjinis lendrūnas purias šluoteles išleidžia vėliau už kitus lendrūnus, tik rugpjūčio mėnesį, tačiau jos dekoratyvios išlieka iki pat vėlyvo rudens.
Visi auginami lendrūnai labai šalčiui atsparūs ir nereiklūs augalai. Gerai auga bet kokioje dirvoje, tik nemėgsta labai šlapių vietų. Nors geriausiai auga derlingesnėje ir drėgnesnėje dirvoje, tačiau trumpalaikes sausras pakelia lengvai. Vienoje vietoje gali augti 7-8 metus, vėliau pradėjusiuis senti kerus reikia atnaujinti. Lendrūnai dauginami kero dalijimu anksti pavasarį.
