Bruknė - Vaccinium vitis-idaea

Savaiminė, paplitusi Lietuvos pušynuose ir eglynuose. Tai žemas, besidriekiantis, 5–15 cm aukščio krūmokšnis. Ilgieji ūgliai horizontalūs, žvynuoti, įsišaknijantys, trumpieji – vertikalūs. Lapai odiški, maži, 1–2 cm ilgio, atvirkščiai kiaušiniški, tamsūs žali, žvilgantys (apatinė pusė šviesesnė), prieš žiemą dažnai pasikeičiantys į bronzinius. Jų kraštai lygūs arba negiliai karbuoti, raityti, viršūnės įgilintos. Žiedai balti arba rožiniai, varpeliški, sudaro tankias pažastines kabančias kekes. Taurelės žalsvos arba raudonos. Žydi gegužės–birželio mėnesiais, kartais pakartotinai liepą. Vaisiai – 8 mm skersmens rutuliškos, raudonos, žvilgančios, ilgai išsilaikančios uogos su rausvai rudomis smulkiomis sėklomis. Subręsta rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais.

Bruknė auga nederlinguose rūgščiuose smėlynuose, sudarydama tankaus, durpingo humuso sluoksnį. Galima sodinti ir sausuose, ir drėgnuose durpingų pelkių pakraščiuose. Gerai auga ažūriškame ir tamsokame šešėlyje, tačiau sėkmingai gali būti auginama atvirose vietose. Žiemą ištverminga, atsparesnė net už mėlynes. Dauginama sėklomis, įsišaknijusių ūglių dalimis, vasaros auginiais. Galima pasodinti iškastus iš miško augalus.

Labai tinka kiliminiam apželdinimui. Dabar kultūrinių veislių bruknes sodybose ir sodų sklypeliuose augina nemažai sodininkų mėgėjų. Derlius gerokai pranoksta gaunamą iš laukinių giminaičių. Be to, jos nenusileidžia ir biologiškai aktyvių medžiagų kiekiu. Ypač vertinama veislė ‘Koralle’, užauginanti labai daug koralų spalvos vaisių.