Tūbės – bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos gentis. Jos daugiausia yra dvimetės, rečiau daugiametės žolės, kartais puskrūmiai. Lapai sudaro pamatines skroteles. Genčiai […]
Stambiažiedis uogminys (Uvularia grandiflora) gamtoje paplitęs Šiaurės Amerikos rytinėje dalyje nuo Luizianos ir Džordžijos valstijų pietuose iki Kvebeko šiaurėje. Tai […]
Kiliminiai augalai dažnai auginami įvairiuose gėlynuose ir alpinariumuose. Kaukazinis vaistutis (Arabis caucasica) ir įvairios jo veislės geriausiai auga daliniame pavėsyje. […]
Valdšteinijos – erškėtinių (Rosaceae) šeimos gentis. Tai šakniastiebiniai žoliniai augalai su pamatinių lapų skrotelėmis. Gentyje yra 6 rūšys. Valdšteinijos sodinamos […]
Iš didelės genties tik nedaugelio rūšių vėdrynai auginami gėlynuose. Lietuvoje dauguma rūšių paplitusios drėgnose pievose ir miškuose. Daug vėdrynų puikiai […]
Vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos augalai paplitę labai plačiai. Gentyje – apie 600 rūšių, nemažai jų aptinkama ir Lietuvoje. Gėlininkai augina tik […]
Veronikos – gausi bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos gentis, kuriai priskiriama apie 300 rūšių. Tai vienmetės ir daugiametės žolės, rečiau puskrūmiai. Lietuvoje […]
Veronikūnai (Veronicastrum) – aukštos, vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje žydinčios gėlės. Dauguma veislių kilusios iš Virginio veronikūno. Augalai užauga 0,8-2 […]
Vėžlūnė (Chelone obliqua) – retai auginamas Šiaurės Amerikos drėgnamėgis augalas. Užauga iki 60–80 cm aukščio, stačiais stiebais, tamsiai žaliais lapais. […]
Viendienių (Hemerocallis) gentis priskiriama lelijinių (Liliaceae) šeimos asfodelinių (Asphodeloideae) pošeimiui. Įvairūs autoriai suskaičiuoja nuo 6 iki 20 ir daugiau rūšių. […]
Vikšruolės – vilkdalginių (Iridaceae) šeimos gentis. Šie augalai panašūs į vilkdalgius ir kardelius. Literatūroje aprašoma apie 70 rūšių. Jos nereiklios, […]
Didelė vilkdalginių (Iridaceae) šeimos gentis: žinoma per 300 rūšių. Apie 40 rūšių auginamos kaip dekoratyviniai augalai. Lapai linijiški, pamatiniai. Žiedai […]
Vilkpupės – nereiklūs daugiamečiai žoliniai storalapinių (Crassulaceae) šeimos augalai. Hylotelephium gentis anksčiau buvo tapatinama su šilokais (Sedum), jai priskiriama apie […]
Tai dažniausiai stambūs pelkių, šlapių pamiškių, paupių augalai. Gėlynuose auginamos kelios vingiorykščių rūšys. Dažniausia – pelkinė vingiorykštė (Filipendula ulmaria). Tai […]
Gėlynuose mėgstamiausias yra sinavadalapis vingiris (Thalictrum aquilegifolium). Jo keras status, krūmiškas, 80-120 cm aukščio stiebais. Žiedai šviesiai violetiniai, rožiniai, purūs, […]
Patvorinė vynioklė (Calystegia sepium) auga pakrančių krūmuose, drėgnose pamiškėse, taip pat auginama soduose. Tai kelis 1-3 m ilgio stiebus turintis […]
Visos vyrskydės (Androsace) – smulkūs kalnų augalai. tai didelė augalų grupė, įvairios rūšys paplitusios Europos ir Azijos kalnuose. Dauguma augalų […]
Šiandien
Balandžio 7, pirmadienis.
Saulė teka 06:36, leidžiasi 20:07.
Mėnulis teka 13:35, leidžiasi 05:26.
Mėnulis Liūte, pilnėjantis, II ketvirtis. Priešpilnis balandžio 5 d.
Pasaulinė sveikatos diena. Tarptautinė tutsių genocido Ruandoje 1994 m. atminimo diena.
Vaisių diena. Skiepykite vaismedžius. Sėkite, sodinkite, pikuokite daržoves, auginančias vaisius virš žemės. Sėkite veją. Negalima tręšti, laistyti augalų ir ypač ravėti.
Geras patarimas. Kai Mėnulis būna Liūto ženkle, per priešpilnį, piktžolės greitai auga ir dygsta. Tad būtent tokiu metu purenkite dirvą. Kai Mėnulis yra Ožiaragio ženkle, per delčią, ravėkite lysves – ilgai nebus piktžolių.
