Lauramedis kilnusis - Laurus nobilis
Kilnusis lauramedis (Laurus nobilis L.) auginamas labai plačiai. Senovės Graikijoje ir senovės Romoje laikytas šventu augalu, naudotas atliekant daugybę ritualų. Centrinėje Europoje kaip oranžerijų arba kambarinis augalas buvo žinomas jau XVI a. viduryje.
Vasarą šie augalai geriausiai jaučiasi lauke – sode arba balkone. Mėgsta šviesią, saulėtą vietą arba pusšešėlį. Pakenčia iki –5 ˚C šalnas. Nukentėti gali tik lapai, o stiebai nušąla esant 12–15 ˚C šalčio. Žiemą jiems tinkamiausia vėsi patalpa (apie 5–10 °C). Vėsiai laikomus augalus laistykite saikingai, netręškite. Tokiomis sąlygomis lauramedžiai geriausiai pailsi ir pasiruošia naujam augimo sezonui pavasarį.
Šiltame kambaryje ar virtuvėje lauramedžiai gali pradėti augti viduržiemį, kai labai trūksta šviesos. Tokius silpnus žiemos ūglius būtina iškarpyti.
Formuoti medelius labai lengva – nukirptos šakelės tuoj tankėja. Norint pristabdyti intensyvų jaunų augalų augimą, auginimui naudojami ne per dideli vazonai, persodinant šiek tiek patrumpinamos šaknys.
Sėklomis šie gražūs augalai dauginami retai. Jas reikia sėti šviežias, nes ilgainiui praranda daigumą. Sėjamos į komposto ir smėlio mišinį, 1,5 cm gylyje, 3 cm atstumais. Žemė turi būti nuolat drėgna (daiginimo dėžutė uždengiama stiklu arba polietilenu), temperatūra – 20–25 ˚C. Sudygsta per 30–40 dienų. Sėjinukams išauginus 3–4 lapelius, jie po vieną persodinami į 10 cm skersmens vazonėlius.
