Mahonija dyglialapė - Mahonia aquifolium
Savaime auga Šiaurės Amerikos vakarinėje dalyje nuo Kanados iki Kalifornijos ir Britų Kolumbijos. Ten ji plinta šaknų atžalomis ir sudaro ištisus masyvus.
Dyglialapė mahonija – žemas krūmas iki 1 m aukščio, netaisyklinga, rutuliška 0,8–1,5 m skersmens laja. šakučių žievė pilka. Lapai odiški, žvilgantys, sudėtiniai, neporiniai plunksniški 10-25 cm ilgio, sudaryti iš 5-9 pailgai kiaušiniškų, 3-9 cm ilgio ir 1,5-2,5 cm pločio , iš pradžių bronziškai rausvų, vėliau – tamsiai žalių, o rudenį ir žiemą raudonai bronzinių arba rausvai rudų lapelių. Jų kraštai stambiai dantyti, su dygliais viršūnėse. Žiedai 0,8-1,6 cm skersmens, citrinų geltonumo, kvapnūs, sudaro gausiažiedes, 5-11 cm ilgio kekes šakučių viršūnėse. Žydi gegužės mėnesį, kartais dar kartą spalį–lapkritį. Vaisiai – 0,8 cm skersmens valgomos saldžiarūgštės rutuliškos, kartais – elipsiškos tamsiai mėlynos, beveik juodos su vaškiniu apnašu uogos, viduje turinčios 2-8 sėklas.
Dyglialapė mahonija dirvožemio derlingumui mažai reikli. Mėgsta drėgmę, bet neblogai ištveria sausras. Šviesamėgė, gali augti nedideliame pavėsyje. Ištveria iki –20–25º C šalčius, šaltomis žiemomis virš sniego dangos apšąla. Lengvai pridengta eglišakėmis žiemoja gerai. Auga miestų sąlygomis, atspari dūmams ir dujomis.
Dauginama sėklomis, šaknų atžalomis ir gabaliukais, atlankomis, sumedėjusiais ir žaliaisiais auginiais. Auga lėtai.
Tinka apvadams, žemoms gyvatvorėms. nedidelėmis grupėmis ypač sodintinos veislės ʻApoloʼ (besidriekianti, raudonais lapkočiais, gausiais žiedynais), ʻAtropurpureaʼ (žiemą ir anksti pavasarįrausvai purpuriniais lapais), ʻMoseriʼ (raudonais su bronziniu atspalviu jaunais lapais), ʻSmaragdʼ (jaunais bronziniais lapais).
