Miskantai - Miscanthus
Miskantų (Miscanthus) gentyje yra apie 15-20 rūšių. Apželdinimui naudojamos rūšys, kilusios iš Rytų Azijos. Dažniausiai auginamos įvairios kininio miskanto (M.sinensis) veislės. Daug rečiau auginami aukštasis miskantas (M. x giganteus) ir žemasis miskantas (M.oligostachyus). Aukštasis miskantas laikomas kininio ir nendrinio (M.sachariflorus) hibridu. Manoma, kad jis kiles iš Japonijos ir 1935 m. atvežtas į Europą. Kaip jau galima spręsti iš pavadinimo, tai pati stambiausia rūšis. Palankiomis sąlygomis jis užauga net iki 3 ar net daugiau metrų aukščio. Šiltesnio klimato šalyse ši rūšis dažnai auginama biokurui. Ši miskantų rūšis išsiskiria storais stiebais ir plačiais lapais. Nors Lietuvoje didysis miskantas pražysti nespėja, bet jis ir nežydintis puošnus savo vešlia lapija. Dažniausiai jam priskiriamos ir margalapės veislės ‘Gotembaʼ ir ‘Gilt Edgeʼ.
Žemasis miskantas (M.oligostacyus) – iš Japonijos kilusi smulki miskantų rūšis, užauganti iki 1 m aukščio. Rūšis nėra labai dekoratyvi ir želdynuose sodinama retai, dažniau auginama botanikos soduose. Labiau išplitusi jo labai graži margalapė veislė ‘Nanus Variegatusʼ. Ji užauga tik iki 60-80 cm aukščio. Lapai su baltomis juostomis.
Pasaulyje geriausiai žinoma ir plačiausiai auginama rūšis – kininis miskantas (M.sinensis). Ši rūšis plačiai išplitusi Rytų Azijoje. Ji gamtoje auga Kinijoje, Korėjoje, Taivane, Japonijoje ir Rusijos Tolimuosiuose Rytuose. Kininio miskanto išvesta apie 100 veislių. Jos labai skiriasi aukščiu, nuo 80 cm (‘Little Kittenʼ) iki 2 ir daugiau metrų (‘Silberfederʼ), kero forma, lapų pločiu ir spalva. Kadangi kininio miskantos arealas labai platus, todėl ir veislių kilmė labai nevienoda, tuo pačiu labai skiriasi ir jų atsparumas šalčiui. Lietuvoje taip pat ne visos veislės gerai žiemoja. Dauguma kininio miskanto veislių vidutinio aukščio. Jos žydėjimo metu būna 1,6-1,8 m. Aukštaūgės veislės auga galingais kerais ir pasiekia 2-2,5 m aukštį.
Miskantai geriausiai auga saulėtose vietose, nors pakenčia ir nedidelį pavėsį. Labiau ūksmingose vietose gali augti tik žemasis miskantas. Jie labai nereiklūs augalai ir nereikalauja beveik jokios priežiūros. Nors kartais apie juos rašoma, kad mėgsta derligesnę, drėgnesnę dirvą, tačiau mes daugelį metų juos auginame prastokame priesmėlyje ir senesnių kerų neliejame net per didžiausias sausras. Tokiomis sąlygomis jie puikiai auga ir išlieka dekoratyvūs, tik sausomis vasaromis nepasiekia pilno savo aukščio. Nors daugeliui atrodo, kad miskantai drėgnamėgiai augalai, tačiau kaip tik jie nemėgsta labai sunkių dirvų ir šlapių, ypač žiemą užliejamų vietų, tik aukštasis miskantas gali augti ir žymiai šlapesnėse vietose. Jeigu dirva pakankamai derlinga, tai jiems nereikalingas papildomas tręšimas. Auginant miskantus prastesnėse žemėse, ankstyvą pavasarį juos galima patręšti kompleksinėmis trąšomis, o gegužės mėnesį – azoto trąšomis. Tačiau nereikėtų pertręšti, ypač azoto trąšomis, nes tuomet jie išaugina silpnesnius stiebus ir greičiau išsivarto.
Miskantai labai ilgaamžiai augalai, galintys vienoje vietoje augti daugelį metų, tik senų kerų pradeda išplikti centrinė dalis ir juos reikia atnaujinti kas 8-10 metų. Miskantai dauginami tik kero dalijimu, nes Lietuvoje jie sėklų nemezga, o be to, dauginant sėklomis, neišlaikomos veislės savybės. Kerus geriausia skaidyti pavasarį, vegetacijos pradžioje.
