Nukaris riestalapis - Beaucarnea recurvata)

Ilgus metus šiuos augalus vadinome senuoju tarptautiniu vardu – nolinomis. Dar ir dabar šis sinonimas plačiai naudojamas. Bet reikėtų žinoti, kad botanikai išskyrė dvi artimas augalų gentis: Beaucarnea ir Nolina. Nolinos (Nolina) yra kita, panaši ir artima gentis, o tikrasis šio puošnaus augalo vardas – riestalapis nukaris (Beaucarnea recurvata, sin. Nolina recurvata). Dėl įspūdingos išvaizdos netrūksta skambių liaudiškų vardų: dėl storo ir prie pagrindo išplatėjusio kamieno vadinamas „dramblio koja“, dėl pasišiaušusių siaurų ir ilgų lapų kuokšto – „arklio uodega“, o dėl viso augalo išvaizdos lyginamas su palmėmis („butelinė palmė“). Kiekvieno augalo stiebo forma šiek tiek skiriasi: vienų stiebai išauga trumpi, stori, o kitų – aukštesni ir plonesni.

Nukariai nėra reiklūs, bet gerai auga tik šviesiuose ir šiltuose kambariuose. Kuo ilgiau augalą apšviečia saulė – tuo geriau. Karštomis dienomis savo tėvynėje ištveria iki 50 °C karštį, vasarą mėgsta saulės kaitrą.

Laistyti nukarius reikia labai saikingai. Tokiame storame stiebe kaupiamos vandens atsargos, kurios padeda išgyventi per sausras. Vandens užpilama tik tada, kai išdžiūsta bent pusė žemės gniužulo. Iš padėklo vandens perteklius išpilamas nelaukiant, nes drėgmės perteklius jiems pražūtingas. Išvykdami atostogauti, vieną kartą augalą palaistykite ir būkite ramūs – jam vandens užteks.

Auga lėtai, vazone sunkiai pasiekia 2 m aukštį, ir skatinti augimo negalima. Tręšti pakanka kartą per mėnesį, geriausia – kaktusams ir sukulentams skirtomis trąšomis. Žiemą netręšiami.

Žiemą praleidžia įprastame kambaryje arba ne vėsesnėje nei 10–12 °C šviesioje patalpoje. Tuo metu laistomi labai retai.