Darbai gėlyne gegužės mėnesį
Pavasarinių svogūninių margumynas
Po vėsių balandžio orų laukiame šilumos bangos. Na, tada ir pasipils žiedai lyg iš gausybės rago. Nors gegužės šiluma ir labai maloni, saulėtomis ir per 20 ºC sušylančiomis dienomis žydėjimas trunka trumpiau, tulpės ir narcizai būna blankesnių spalvų. Jei ilgiau tęsiasi šilti orai, augalams gali pritrūkti drėgmės.
* Tulpės žydėti pradeda balandį – pirmieji pasirodo ankstyvųjų veislių ir rūšių žiedai. Gegužę skleidžiasi puošniausios – vėlyvesnės. Per žydėjimą ir formuojantis svogūnėliams (kol dar žaliuoja lapai) joms reikalingos papildomos trąšos. Jei netręšėte balandžio mėnesį, dabar tulpes palaistykite kompleksinių trąšų tirpalu. Neleiskite joms nokinti sėklų (nebent norėsite pasisėti).
* Narcizai mėgsta neutralią ir kalkingą, neperdžiūstančią dirvą, o prastai auga rūgščioje.
* Balandį peržydėjusius svogūninių gėlių (hiacintų, margučių, scylių, sniegžydrių, snieguolių) žiedynus ir sėklų užuomazgas išskinkite, bet lapus palikite žaliuoti.
* Ankstyvieji krokai baigia vegetaciją. Pageltus lapams, galima iškasti gumbasvogūnius.
* Retesnės svogūninės gėlės (ertironiai, kamasijos, linksmės ir pan.) taip pat turi gauti trąšų. Atsižvelkite į kiekvienos rūšies poreikius.
* Kai kurių svogūninių gėlių (rūtenių, skėtinių paukštpienių) plitimą reikia riboti. Subrandinusios sėklas jos pasisėja įvairiose sodo vietose. Reikalingos šios gėlės ten ar ne – sprendžia sodininkas.
Nežiemojančios lauke
* Jei dar turite nepasodintų korkosmijų (montbrečių) ir kardelių gumbasvogūnių, juos sodinkite gegužės pradžioje.
* Jurginus sodinkite tik į sušilusią žemę (ne mažiau kaip 10 °C). Jei gumbai dar be daigelių, juos apie savaitę galite palaikyti šiltnamyje ir sodinti sudygusius. Anksčiau (balandžio mėnesį) sudaigintus jurginus perkelti į gėlyną galima tik pasibaigus šalnoms.
* Kanos taip pat jautrios šalčiui. Mėnesio pradžioje jas dar palaikykite šiltnamyje ar balkone. Jei vazonėliai per maži, laikinai perkelkite į didesnius. Į nuolatinę vietą sode sodinkite gegužės antroje pusėje.
* Begonijos irgi nepakenčia šalčio. Orams atšilus, krepšelius su šiomis svyrančiomis gėlėmis galima pakabinti užuovėjoje, prie namo sienos. Kol naktys šaltos, jos tegul pradeda žydėti šiltnamyje.
* Vazonuose augs frezijos, tigrenės, smulkiažiedžiai kardeliai, komelinos, kalijos, eukomiai ir panašios gėlės. Pasirinkite auginimo būdą – gegužės pabaigoje jas galite perkelti į gėlynus (neardydami šaknų gniužulo) arba palikti vazonuose per visą vasarą. Nepamirškite laiku palaistyti ir patręšti, tada jos puikiai žydės ir subrandins ne blogesnius gumbasvogūnius nei dirvoje.
Kitos daugiametės gėlės
Greitai augančioms daugiametėms gėlėms reikia papildomų maisto medžiagų – trąšų. Jei dar nepatręšėte gėlyno, tai būtinai padarykite mėnesio pradžioje.
Kai kurias nereiklias daugiametes gėles galima persodinti ir žydinčias. To nebijo raktažolės, laumenės, vaistučiai, uolaskėlės, vaisginos, poraičiai, kiliminiai flioksai.
Vėliau žydėsiančias daugiametes gėles persodinti, dalyti reikėtų gegužės pradžioje, kol daigai dar nėra dideli – tokios lengviau prigyja. Iš dirvos iškastus kerelius stenkitės pasodinti tą pačią dieną. Jei neturėsite laiko, augalus palaistykite oro temperatūros vandeniu ir laikykite šešėlyje.
Jei gėlių nepersodinsite, peraugusias galima sumažinti iš kraštų atskiriant nereikalingas atžalas.
Paaugusiems bijūnams bus reikalingos atramos. Daugumos senųjų pilnavidurių veislių augalų stiebai neatlaiko žiedų svorio, gula ant žemės. Tik šiuolaikiniai ir žemaūgiai bijūnai gali augti be atramų.
Pakalnučių, neužmirštuolių plitimą reikia kontroliuoti. Pirmosios agresyviai plinta šakniastiebiais, o antrosios sėjasi visur, kur pakanka drėgmės.
