Pavasarinės daugiametės: ką rinktis?
Esant dideliam pavasarinių svogūninių, vienmečių, dvimečių ir daugiamečių gėlių pasirinkimui, vasarą ir rudenį dėl to nekiltų jokių problemų. Tačiau tarp pavasario pradžios ir vasaros yra pora savaičių, ne itin turtingų žiedų. Šią pauzę galėtų užpildyti pavasariniai daugiamečiai augalai.
Lietuvoje dažnesnės dvi adonių (Adonis) rūšys. Anksčiau, balandžio mėnesį, geltonus žiedelius skleidžia vos 10–30 cm aukščio amūrinio adonio (A. amurensis) kereliai. Pavasarinis adonis (A. vernalis) pražysta kiek vėliau – balandį–gegužę. Šie augalai gerai auga lengvose priesmėlio dirvose. Dauginami kero dalimis rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. Adoniai nemėgsta persodinimo, vienoje vietoje gali augti daug metų ir suformuoti nuostabius žydinčius kerus.
Jei norite, kad pavasarį auksu sužibėtų pomedžiai, pasisodinkite geltonžiedžių (Waldsteinia geoides) arba trilapių (W. ternata) valdšteinijų. Humusingoje, purioje, apydrėgnėje žemėje šios daugiametės nesunkiai plinta ir padengia žemės paviršių tankiu kilimu. Geltonžiedė valdšteinija pražysta balandį, o trilapė geltonais žiedais pradžiugina gegužę. Iki 6–10 cm aukščio valdšteinijos gerai žiemoja ir vienoje vietoje gali augti daugiau kaip 10 metų.
Šešėlingose, atvirose vietose pavasarį pražysta žiemės (Vinca). Anksčiau, balandžio pabaigoje, žiedus skleidžia mažoji žiemė (V. minor). Šį visžalį augalą gamta apdovanojo šliaužiančiais stiebais, kurie linkę įsišaknyti ir padengti tuščias erdves. Dangiški žiedai nedidukai, 2 cm skersmens. Stambesnė yra didžioji žiemė (V. major): ir žiedai didesni (iki 4 cm skersmens), ir lapai platesni. Žydi gegužę. Dirvai žiemės nereiklios – tinka ir sausa, ir šlapesnė, tik saulėkaitoje mažiau žydi. Persodinti galima bet kada, svarbu nepamiršti palaistyti.
Retas atsispiria levisijos (Lewisia) grožiui. Saugoti levisijas reikia ir nuo drėgmės pertekliaus, ir nuo saulės atokaitos (išimtis – L. rediviva, auganti sausose srityse). Mažiau reikli L. tweedyi. Šie sėklomis dauginami augalai puikiai tinka alpinariumams.
Pavasario perlas – kvapioji našlaitė (Viola odorata). Vos 3–10 cm aukščio augalėlis žydi gegužę ir… antrąkart rudenį. Storas, šakotas šakniastiebis su antžeminėmis ir požeminėmis palaipomis. Kvapnūs violetiniai, purpuriniai arba balti žiedai yra vos 2 cm skersmens. Našlaitės mėgsta purią, humuso turtingą vidutinio drėgnumo dirvą. Gerai jaučiasi šviesioje vietoje, pakenčia dalinį pavėsį.
Gegužės–birželio mėnesiais auksu žėri azijinis burbulis (Trollius asiaticus). Sibiro miškuose, Azijos kalnuose jis auga savaime. Mums šį svečią, norint pasikviesti, reikės pasisėti (bloga žinia: pražys tik po 2–3 metų) arba gerų žmonių paprašyti kero. Aukšti (50–80 cm) augalai klesti drėgnoje paunksmėje. Mažiau išvaizdus paprastasis burbulis (T. europaeus) žydi geltonais žiedais. Burbulių giminėje yra ir kitų individų, kurie žydi vasaros sulaukę. Beje, šie augalai lengvai kryžminasi, tad kartais neįmanoma nustatyti, kuriai rūšiai kuris priskiriamas. Jei norite išsaugoti veislės grynumą, nesodinkite jų arti kitų, nepažįstamų burbulių.
Nedaugelis gali pasigirti turįs širdžialapį krekesą (Globularia cordifolia). Tai neaukštas, vos 5–10 cm, daugiametis augalas, sudarantis tankius kupstelius. Nemėgsta užmirkstančios dirvos – turi būti geras drenažas. Kad jis nenukentėtų nuo polaidžio vandens, sodinkite aukštesnėje vietoje. Augalui patinka saulė, nerūgšti dirva. Gegužės–birželio mėnesiais praskleidžia žydrus žiedelius. Krekesas puikiai tinka alpinariumams. Šalčiams atsparus.
Dėmesį traukia ir gražia lapija besipuikuojančios, švelniais žiedeliais besipuošiančios tiarėlės (Tiarella). Dažniausiai Lietuvoje auginama iš Šiaurės Amerikos drėgnųjų miškų kilusi širdžialapė tiarėlė (T. cordifolia), žydinti gegužės–birželio mėnesiais. Žiedai balti, smulkūs, kvapnūs. Širdžialapė tiarelė užauga 20–30 cm aukščio. Tokio pat aukščio yra ir tuo pat metu žydi Verio tiarėlė (T. wherryi). Retesnė gausialapė tiarėlė (T. polyphylla) skleidžia žiedus vėliau – birželį, liepą.
