Ko reikia kambarinių augalų komfortui?
Atėjus žiemai, vis dažniau prisimename kambarinius augalus, dovanojame jiems savo dėmesį ir neišsemiamą meilę. Jų priežiūra teikia tokį pat didelį malonumą, kaip ir darbas sode. Kambarinių augalų auginimo sėkmė priklauso nuo tinkamo jų pasirinkimo ir geros priežiūros.
Kilmės svarba
Daugelis kambarinių augalų yra kilę iš tropinių ir subtropinių Europos, Afrikos, Azijos ir Amerikos juostų. Per paskutinį dešimtmetį gražiai žydinčių ir patrauklius lapus turinčių augalų pasiūla tapo labai didelė ir įvairi. O gamtoje jų įvairovė – begalinė! Be to, kiekvienai rūšiai reikia tam tikrų augimo ir vystymosi sąlygų.
Didelę paklausą turi augalai, priklausantys begoninių, marantinių, gesnerijinių ir karpažolinių šeimoms, turintys gražius žiedus ir lapus. Labai dekoratyvios yra žalios bromelijinių skrotelės, ažūrinė paparčių lapija, ištaiginga palmių žaluma. Puikiais žiedais džiugina amariliniai ir orchidėjos, rūtiniai, prie kurių priskiriami citrusiniai vaismedžiai su ryškiaspalviais vaisiais.
Būtina prisiminti, kad kiekvienam augalui reikia specifinės priežiūros, nes jie skirtingai reaguoja į pagrindinius augimo ir vystymosi veiksnius: šilumą, šviesą, drėgmę, dirvos sudėtį. Be to, daugybė augalų turi ramybės laikotarpį, kuris būtinas.
Bromelijiniai mėgsta šilumą
Bromelijinių šeimos, kuriai priklauso medvenė (Vriesea), guzmanija, kriptantas, tilandsija (Tillandsia), echmėja (Aechmea), ananasas, atstovai nereikalauja daug priežiūros, bet per žydėjimą būtina palaikyti 25–28 ºC šilumą. Kitu metu oro temperatūra neturi būti tokia aukšta, bet ir ne žemesnė nei 12 ºC. Daugeliui bromelijinių augalų reikia ryškaus, bet išskaidyto apšvietimo. Normaliam vystymuisi būtinas tinkamas drenažas, svarbu neperlaistyti. Augalai laistomi tuomet, kai išdžiūva dirva. Tinkamas mišinys sudaromas iš lapinės žemės, pūdinio, smulkintos pušų žievės ir rupaus smėlio (santykis 4 : 2 : 1 : 1). Papildomai tręšiama tik tomis trąšomis, kurių sudėtyje nėra kalcio. Dažniausiai kambaryje bromelijiniai auginami nedideliuose vazonuose su angomis.
Kaktusai žiemą
Didelę grupę sudaro kaktusai. Dažniausiai šiai šeimai priklausančių augalų stiebai būna sultingi ir mėsingi, rutuliški, cilindriški, nariuoti ir plokšti. Kaip kambariniai plačiai paplitę ežiakaktusiai (Echinocactus), žilasis žvakidis (Cephalocereus senilis), Acanthocalycium ir kt. Vasarą būtina oro temperatūra, didesnė nei 18–20 ºC. Žiemą šiuos augalus geriausia laikyti vėsiame (apie 10 ºC) kambaryje. Kitaip dauguma kaktusų nepražysta. Žiemą būtinai reikia ryškios šviesos ir gryno oro. Šiuo laikotarpiu augalai laistomi saikingai, o nuo gegužės iki rugsėjo – gausiau, bet substratas turėtų pradžiūti. Kas 15 dienų būtina įterpti mineralinių trąšų. Organinėmis trąšomis kaktusai netręšiami. Į įprastą substratą įmaišomas trečdalis rupaus smėlio arba žvyro.
„Flower Council of Holland“ nuotr.
Visą straipsnį skaitykite „Sodo spalvų“ 2022 m. gruodžio mėnesio numeryje.
