Metas atrasti mozaiką

Tikriausiai ne vienas esame matę iš daugybės mažų stiklo, metalo, medžio, akmens ar keramikos gabalėlių suklijuotus dailius paveikslus ar kitus gaminius, vazonus, įvairias dekoro detales interjere. Ši įspūdinga technika vadinama paprastai – mozaika, tačiau jos kuriamas įspūdis – toli gražu ne paprastas.

Mozaika – kas tai?

Žodis mozaika kildinamas iš įvairių kalbų ir turi įvairias reikšmes. Pavyzdžiui, išvertus iš lotynų kalbos, musivum reiškia paveikslą, pašvęstą mūzoms. Mozaika paprastai kuriama iš įvairių smulkių dalelių, jas derinant tarpusavyje, atsižvelgiant į jų formą, spalvą, tekstūrą. Asmeniškai man mozaika yra menas, nors yra manančių priešingai ir teigiančių, jog tai – amatas. Galima ginčytis.

Dažniausiai mozaikų kūrimui naudojamas stiklas, metalas, akmuo ar keramika, taip pat ir medis, metalas. Nors yra tekę matyti, kaip mozaikos principu kuriami paveikslai, pasitelkus ir kitokias, visai neįprastas medžiagas, pavyzdžiui, skrudintos duonos riekes. Mozaika dažnai kuriama ant didelių plokščių paviršių – tam tinka sienos, grindys, lubos.

Mozaika yra laikoma viena seniausių dailės formų, išlikusių dar ir šiomis dienomis. Antikos laikotarpiu mozaika buvo ypač paplitusi namų viduje – skaldyto akmens gabalėliais būdavo puošiamos grindys. Kiek vėliau, Bizantijos laikotarpiu, atsirado specialus mozaikų kūrimui skirtas stiklas. Jis vadinamas smalta. XVI amžiuje Italijoje ir aplink ją išplito florentiškoji mozaika, kuri buvo kuriama iš spalvotų šlifuotų akmenukų. Iki XVII amžiaus mozaika buvo naudojama tik pastatų interjere – sienoms, grindims, luboms dekoruoti. Kiek vėliau pradėta puošti baldus, taip pat kurti paveikslus, bandant atkartoti tikruosius, t. y. nutapytus. Daug tokių mozaikos paveikslų pavyzdžių galima išvysti įvairiose krikščioniškose šventyklose, Europos bei Azijos šalyse.

Mozaikos rūšys bei technikos

Didžiausi šio meno gerbėjai, be abejonės, buvo romėnai. Savu laiku mozaikos elementais jie puošė namų aplinką: namus, fontanus, takus soduose, akmeninius suolus ir pan. Ši meno rūšis taip sparčiai išpopuliarėjo tikriausiai dėl to, kad mozaika kaip technika tiko dekoruoti beveik viską, pradedant grindimis, sienomis, baigiant įvairiomis smulkiomis namų interjero detalėmis. Mozaikoje plėtojami vaizdiniai gali būti labai įvairūs: dažniausiai tai – gėlės, gyvūnai bei paukščiai, įvairios Biblijos temos, svarbios miestų šventės ar jų simbolika.

Mozaika skirstoma į šias pagrindines rūšis:

Klasikinė – dažniausiai kuriama iš marmuro ar granito. Kartais naudojamas storas stiklas, kuris įspūdingai atrodo kartu su minėtais akmenimis. Šios rūšies mozaikos tikslas – atkartoti praeities kūrinius.

Mozaika iš akmenukų yra labai dekoratyvi, natūraliai atrodo, yra itin ilgaamžė.

Pramoninė mozaika kuriama iš plytelių, dažniausiai keraminių, kurios yra pjaustomos specialiu įrankiu vienodomis formomis. Tokią mozaiką lengva kurti, nes jos raštas – neįmantrus ir nesudėtingas, tad darbo eigoje nereikalaus didelio atidumo.

Tekstas – Vaidos Klebarytės. Nuotraukos – Pixabay.

Visą straipsnį skaitykite „Mano sodybos“ 2021 m. birželio mėnesio numeryje.