Palikti pėdsaką kitoms kartoms
Lietuvoje gerai žinomo dendrologo Laimučio Januškevičiaus valdos – nemažos. Balninkų kaime, Alytaus rajone, vyras prižiūri iš tėvų paveldėtą sodybą, joje ir gyvena. Visai šalia, tėvų paliktose žemėse, jis įkūrė arboretumą, kurį visi dabar žino „Dzūkijos“ arboretumo vardu.
Laimutis sako, kad jei nori gyvenime kažką nuveikti, turi iš karto nusimatyti tikslus, daryti viską kuo anksčiau ir siekti to, ką esi apsibrėžęs. „Tikriausiai retas gali taip pasakyti: visus savo gyvenimo tikslus aš įgyvendinau. Kai ką padariau ir daugiau, nei planavau. Tiek knygų išleista, apie dvarų parkus, kitų leidinių. Anksti išsikėliau svarbiausius gyvenimo tikslus: dar tuomet, kai dirbau Kauno botanikos sode, jau aktyviai kaupiau kolekciją ir sodinau medžius – ir ten, ir savo tėvų sodyboje. Ne atsitiktinai dabar tėvų sodyboje ir arboretume turiu iš tiesų įspūdingo dydžio egzempliorių. Dėl to labai džiaugiuosi“, – sako arboretumo įkūrėjas.
Perėmė rūpinimąsi sodyba
Dabar Januškevičiai Laimučio tėvų paliktoje sodyboje gyvena nuolat. Jos plotas – 55 arai. Namas mūrinis, statytas 1978 metais. Jį kartu su tėčiu statė ir Laimutis. „Pats padėjau tėčiui statybose. Trūko meistrų, trūko medžiagų. Kadangi kartu su tėveliu daug ką pasidarėme patys, man čia viskas labai miela. Dabar sodyboje dėl senų medžių pernelyg daug pavėsio, bet kažkaip taikausi ir aš, ir pomidorai šiltnamyje. Kadangi mano tėtis buvo labai gabus, namą pasistatėme be didelio vargo. Dabar jo vidus, kambariai gerokai pasikeitę, daug ką perdariau, suremontavau. Sodyboje kažkada viskas buvo padaryta labai kaimiškai, mums jau šiuolaikiškiau norėjosi gyventi, tada vieną sieną išvertėme ir svetainę su virtuve sujungėme. Namas mūrinis, o man daug maloniau laiką leisti rąstiniuose pastatuose, kad ir pirtelėje arba sūnaus naujai pastatytame rąstiniame name. Ten – visai kitokia aura. Vis dėlto tėvų namo neapleidžiu, jame irgi verda gyvenimas, šalia auga man nuo vaikystės brangūs medžiai, turiu ir šiltnamį bei daržus, kuriuos kartu su žmona prižiūrime“, – sako pašnekovas. Už namo – didelė daržo zona, kiek toliau šiltnamis. Pasak pašnekovo, šiemet užderėjo ne tik daržovių, bet ir anūkėlių. „Daug ką sėju darže vien dėl anūkų. Vyresni net padiktuoja, ko norėtų. Norėdamas įtikti anūkėliams, pernai nusipirkau šaldiklį, kuriame prisišaldau uogų“, – sako rūpestingas senelis.
Rūpestis tėvų sodyba vyrui atiteko dar tada, kai tragiškai žuvo jo tėtis: mamai likus vienai, jis, kaip vienturtis sūnus, perėmė visas tėčio pareigas. Ilgą laiką mama sirgo, ją teko slaugyti. „Arboretume daugiausiai dirbu, o sodyboje jau kiek labiau pailsiu. Bet mano toks poilsis: kai tik atsisėdu, tai ir užmiegu“, – juokdamasis sako Laimutis.
Tekstas ir nuotraukos – Česlavos Deinarovič.
Visą straipsnį skaitykite „Mano sodybos“ 2020 m. rugpjūčio mėnesio numeryje.
