Saracėnijos - Sarracenia
Saracėnijinių (Sarracceniaceae) šeimai priklauso 3 gentys. Svarbiausią saracėnijų (Sarracenia) gentį sudaro 8-11 rūšių. Tikslesnį saičių patvirtinti sunku, nes gamtoje yra nemažai savaiminių hibridų. Ąsotėlių ar vamzdelių (nelygu rūšis) formos lapai virš žiočių baigiasi savotiškais stogeliais. Lapų spalvos, pakilimas, išlinkimas nevienodas ir priklauso tiek nuo rūšies ir formos, tiek nuo auginimo sąlygų.
Saracėnijos natūraliai paplitusios rytinėje JAV dalyje, plačiai – pietinėse ir rytinėse Kanados provincijose. Tai daugiamečiai žoliniai augalai, turintys trumpus požeminius šakniastiebius ir įspūdingus glaudžia spirale ant trumpučio stiebo išsidėsčiusius lapus.
Lapų formos – išlinkusių ąsotėlių, stačių siaurų vamzdelių ir piltuvėlių. Tai gyvos gaudyklės, viduje apie ¼ užpildytos įvairių fermentų turinčiu skysčiu.
Gaudydamos vabzdžius saracėnijos apsirūpina papildomomis maisto medžiagomis, kurių labai trūksta skurdžiuose pelkių dirvožemiuose. Privilioti vabzdžius padeda saldus, lipnus ir kvapus lyg nektaras lapų skystis.
Visos saracėnijos auga šlapiose pelkėtose vietose, kur susbtratas – rūgščios, stokojančios maisto medžiagų durpės. Tokiuose pelkynuose kitų augalų nedaug, tad saracėijoms šešėlio niekas nemeta, beveik visą dieną jos būna saulės spinduliuose.
Jei pažvelgsite į žemėlapį, matysite, kad aukščiau minėtos teritorijos yra vidutinio klimato juostoje. Tad vasaros panašios į mūsų, o žiemą temperatūra krinta iki vos kelių laipsnių šilumos ar minusinės.
Po kelis mėnesius trukusio ramybės periodo saracėnijos sužydi, o vėliau augina naujus ryškių spalvų lapus – gaudykles.
Tokiems keistiems ir kartu žavingiems auglams sekecininkai neliko abejingi. Saracėnijų auginimas pardavimui tęsiasi jau du šimtus metų. Per šį laiką išvesta daug įvairiausių hibridų, veislių, formų. Pastebėta, kad hibridai yra lengviau auginami nei rūšių augalai.
