Kiškiakopūstinių (Oxalidaceae) šeimos genčiai priklauso apie 800 rūšių; Lietuvoje aptinkamos 2 rūšys. Tarp kiškiakopūsčių yra vienmečių ir daugiamečių žolių, rečiau […]
Visiems gerai žinomo valgomojo krieno (Armoracia rusticana) margalapė veislė ‘Variegata’ – vienas iš pačių įspūdingiausių margalapių augalų. Šaknys tinkamos maistui […] (1)
Ruožuotoji kryputė (Bletilla striata) paplitusi Kinijos pietrytinėje dalyje, Japonijoje, Korėjoje, Mianmare. Auga drėgnuose šlaituose, pievose, upių ir upelių pakrantėse. Kryputes […]
Mertenzijos – tai dažniausiai nedideli augalai, auginami alpinariumuose. Dauguma rūšių melsvais lapais. Pačius ryškiausius mėlynus lapus turi Mertensia asiatica. Geriausiai […]
Paprastoji nendrė (Phragmites australis) vienas dažniausių ežerų, tvenkinių, lėtai tekančių upių pakrančių augalų. Sudaro didelius sąžalynus. Stiebas auga iki 2–4 […]
Daugiau kaip 400 rūšių raugerškiai natūraliai paplitę Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato šalyse, Šiaurės Afrikoje ir Pietų Amerikoje. Tai vasaržaliai arba […]
Rausvosios rūgštynės (Rumex sanguineus ssp.sanguineus) lapkočiai ir lapų gyslos tamsiai raudoni. Gražiausiai atrodo lapų skrotelė iki žydėjimo. Žalsvi žiedynai neišvaizdūs, […]
Smulkūs alpinariumų augalai. Labiausiai tinka auginti nedideliuose alpinariumuose. Sodinamas saulėtoje vietoje, laidžioje, lengvoje dirvoje. Žiemoja nepridengtas. Plačiau skaitykite žurnale […]
Gamtoje niekas nekreipia dėmesio į šlapiose pievose, pakrantėse prie žemės prigludusią šliaužiančiąją šilingę (Lysimachia nummularia). Kas kita – soduose auginama ryškiai […]
Šilropės – storalapinių (Crassulaceae) šeimos gentis. Sudaro storų pamatinių lapų rozetes, kurios auga į viršų, virsdamos mėsingais žiedynkočiais. Peržydėjus augalams, […]
Gentyje yra 1 rūšis – širdžialapė stimburė (Houttuynia cordata) ‘Chamaeloeon’ (syn. H. cordata ‘Variegata’). Ši daugiametė gėlė auga drėgnoje, šlapioje […]
Vidutinio aukščio ir aukšti medžiai ovalia ažūrine laja, sudėtiniais plunksniškais lapais. Iš kelių dešimčių uosio rūšių viena (paprastasis uosis) savaime […]
Kiliminiai augalai dažnai auginami įvairiuose gėlynuose ir alpinariumuose. Kaukazinis vaistutis (Arabis caucasica) ir įvairios jo veislės geriausiai auga daliniame pavėsyje. […]
Be visiems gerai žinomo margalapio kaukazinio vaistučio (Arabis caucasica ‘Variegata’), pastaruoju metu sparčiai plinta dvi margalapės Arabis ferdinandi-coburgii veislės. Tai […]
Dėl savo kvapių šaknų valerijonai labiau žinomi kaip vaistiniai augalai. Geriausiai auga saulėtoje vietoje, derlingoje drėgnesnėje dirvoje. Žiemoja nepridengtas. Plačiau […]
Viksvų (Carex) gentis viena iš didžiausių pasaulyje. Joje priskaičiuojama iki 2000 rūšių, paplitusių visuose žemynuose, dažniausiai šalto ir vidutinio klimato […]
Tai dažniausiai stambūs pelkių, šlapių pamiškių, paupių augalai. Gėlynuose auginamos kelios vingiorykščių rūšys. Dažniausia – pelkinė vingiorykštė (Filipendula ulmaria). Tai […]
Šiandien
Lapkričio 21, ketvirtadienis.
Saulė teka 08:01, leidžiasi 16:08.
Mėnulis teka 20:30, leidžiasi 13:28.
Mėnulis Liūte, dylantis, III ketvirtis. Pilnatis lapkričio 15 d.
Alberta, Eibartė, Gomantas, Honorijus, Honoratas, Girenė, Tomas
Pasaulinė televizijos diena. Tarptautinė geografinių informacinių sistemų diena. Pasaulinė sveikinimosi diena. Pasaulinė filosofijos diena. Jauno vyno šventė. Tarptautinė nerūkymo diena.
KIRMINŲ DIENA. Vaisių diena. Tinkamas metas sodinti į vazonėlius svogūnines gėles, kurias norite pražydinti žiemą. Sėkite šakniavaisius ankstesniam pavasariniam derliui. Genėkite vaiskrūmius ir vaismedžius.
Jei žibėdama skala liepsną riečia žemyn – bus atodrėkis, jei aukštyn – šals.
