3 klausimai daržininkui

Gal reikia patręšti?

Skursta augančios daržovės – trūksta maisto medžiagų. Birželio pradžioje agurkus patręškime azoto trąšomis. Galima naudoti ir kombinuotus mineralinių ir azoto trąšų mišinius. Gūžiniai ir žiediniai kopūstai laistomi tirpalu: į 10 l vandens įberiama 30 g kalio chlorido, 30 g amonio salietros ir 80 g superfosfato. Juo galima palaistyti ir burokėlius, pomidorus. Svogūnams beriamos sausos azoto trąšos, bet po to gausiai palaistoma, kad šaknys greičiau gautų reikiamų maisto medžiagų. Šį mėnesį mineralinių trąšų reikia ir prieskoniniams augalams.

Tręškime saikingai, atsižvelgdami į rekomenduojamas normas, nes pertręštos daržovės mažiau atsparios ligoms, prastėja jų skonis. Reikėtų atsiminti, kad šiam darbui atlikti netinka šaltas oras, nes esant 8–10 °C temperatūrai daržovės beveik nepasisavina maisto medžiagų. Neefektyvus tręšimas ir per karščius – trąšos gali apdeginti šaknis. Pažinkime savo augalus, pasidomėkime, kokios medžiagos, mikroelementai reikalingi augimo ir derėjimo periodais, kuo galima pakeisti mineralines trąšas. Tinkamas tręšimas – žingsnis gausaus derliaus link.

Gal lašelį vandens?

Ilgai esant šiltam ir sausam orui, nustoja augti daržovės, apkarsta salotos, ridikėliai, agurkai. Nemažai drėgmės reikia gūžiniams ir žiediniams kopūstams, špinatams, salierams. Drėgmę mėgsta ir paprikos, todėl jų lysvė turėtų būti visą laiką drėgna. Paprikas laistome kas 5–6 dienas, kiekvienam daigui išpildami po 2 l vandens. Drėgmei reiklūs ir burokėliai. Netolygus laistymas prastina skonį, šakniavaisiai būna „gysloti“. Agurkai laistomi kas antrą dieną, o per karščius – kasdien. Lysvės sudrėkinamos iki 6–8 cm gylio. Pomidorai yra daržovės, kurias laistome retai, bet gausiai, ilgai, kad dirva sudrėktų net iki 20 cm gylio. Mažiau drėgmės reikia augančioms pupoms ir pupelėms. Iki žydėjimo pupos beveik nelaistomos, bet, joms pražydus ir brandinant ankštis, tai daroma net du kartus per savaitę, negailint vandens. Ropinius svogūnus ir česnakus pakanka per mėnesį palaistyti du kartus, bet taip, kad dirva sudrėktų iki 10–15 cm (nustojama liepos viduryje). Arbūzams užtenka ryto rasos. Moliūgai taip pat gali išgyventi nelaistomi, nes ilgos šaknys, įsiskverbusios giliai į dirvą, randa drėgmės, bet laistydami porą kartų per mėnesį padidinsime derlių.

Kaip išvengti ligų?

Užsitęsęs lietingas laikotarpis palankus plisti grybelinėms ligoms. Viena iš jų – fitoftorozė, arba maras. Nuo šios ligos labiausiai kenčia bulvių ir pomidorų derlius. Apie ją įspėja rudomis ar pilkomis dėmėmis pasidengę lapai. Liga greitai išplinta ant stiebų, ir per dvi dienas augalai sunyksta. Populiariausias fungicidas nuo fitoftorozės – vario sulfatas ir boro rūgštis. Kitais, kad ir veiksmingais, fungicidais specialistai nepataria purkšti.

Drėgnu oru augalus pažeidžia ir juodoji kojelė. Stebėkime daržoves, laiku naudokime apsaugos priemones.

Netikroji miltligė gali užklupti agurkus. Profilaktiškai juos purkškime sodos tirpalu. Į 1,3 l vandens įberiamas 1 šaukštas sodos. Kitiems daržo augalams gaminamas silpnesnis tirpalas – į 4 l vandens įpilamas 1 šaukštas sodos ir ½ šaukštelio skysto muilo. Juo purškiama kas savaitę.

Pūva cukinijų, aguročių užuomazgos, šiltnamyje pomidorai kenčia nuo kaitros, nesimezga agurkai, baklažanai, paprikos? Pagelbės boro rūgšties tirpalas. Į 0,5 l karšto vandens įmaišoma 2 g boro rūgšties miltelių ir supilama į 10 l saulėje sušilusio vandens. Šiuo tirpalu purškiamos šiltnamyje ir lauke augančios daržovės.