Aktyvioji ir pasyvioji apsauga nuo žaibo
2017 m. 4 liepos d.
Žaibai – itin pavojingi gamtos reiškiniai. Nuo jų skaičiaus priklauso nelaimių skaičius: metais, kada žaibuoja nedažnai, gaisrų ir kitų nelaimių kyla mažiau; jeigu metai audringesni – žaibai pridaro daugiau žalos. Dažniausiai nuo žaibo nukenčia ūkiniai pastatai, gyvenamieji namai ir atviros teritorijos. 80 procentų gaisrų dėl žaibo įsiplieskia kaimo vietovėse.
Daugiausiai gaisrų Lietuvoje žaibo iškrova sukelia liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Svarbu suprasti, kad žaibolaidis ant namo reikalingas ne gaisrininkui, o namo šeimininkui.
Žaibas – labai galinga elektros iškrova, kurios įtampa siekia milijonus voltų, o temperatūra yra tokia aukšta, kad lydosi net smėlis. Tokia milžiniška energija gali lengvai uždegti ar anglimi paversti bet kokį objektą. Pastatuose – labai daug degių konstrukcijų, kurias žaibo iškrova gali uždegti tiesiogiai. Tačiau gaisrą gali sukelti ne vien tiesioginis smūgis į pastatą – pakenkti gali ir iškrova į elektros liniją. Tuomet elektros instaliacijoje įvyksta didelis įtampos šuolis, ir silpnesnės vietos perkrovos gali neatlaikyti.
Kaimuose, prie miestų esančiose individualiose sodybose gyvenantiems žmonėms labai svarbu iš anksto pasirūpinti savo nekilnojamojo turto apsauga nuo žaibo. Liaudyje dažnai sakoma: į namus įsmukęs vagis nors sienas paliks, o gaisras ir tų nepalieka.
Tomas Vaškevičius
Visą straipsnį rasite birželio „Mano sodyba“ numeryje.
