Aleksandras Pogrebnojus, vienas garsiausių Lietuvos mados kūrėjų, rūbų dizaineris apie gėles

Dažniausiai gėles dovanoju gimtadienio, premjerų ar parodų atidarymų progomis. Labai patinka natūralios Lietuvos pievų gėlės, žydinčios vasaros pradžioje.

Kur perkate gėles?

Salonų nemėgstu, juose gėlės – kaip iš vaškinių figūrų muziejaus. Jeigu negaliu pasirinkti, važiuoju į turgų ir perku iš bobučių, kurios kartais panašios į raganas. Jų gėlėmis galima užkerėti…

Nevengiate pasisukinėti virtuvėje. Kokius prieskoninius augalus labiausiai vertinate?

Labiausiai patinka kalendra, česnakai, petražolės ir krapai. Pageidautina, kad jie būtų išauginti kaimyno darže. Jeigu šis nedovanoja, tai perlipu per tvorą… Kitų prieskonių atsivežu iš kelionių. Visada užsuku į vietinį miesto turgų. Kartais perku nepažįstamus prieskonius… eksperimentams su gyvais žmonėmis (draugais).

Kokių Lietuvoje augančių vaisių ir daržovių Jūsų mityboje gausiausia?

Esu tolerantiškas, nediskriminuoju, valgau visus vaisius ir visas daržoves. Labiausiai patinka lietuviški ananasiniai ir antaniniai obuoliai. Ar prisimenate pasaką apie Muką?

Neseniai pristatėte savo kulinarijos receptų knygą „Virtuvės kauko receptai“. Jos viršelyje puikuojasi Lietuvoje auginamos daržovės. Kodėl būtent jos buvo pasirinktos?

Ką valgai, taip ir atrodai. Tikiuosi tik, kad mano nosis ne visada tokia raudona kaip paprika.

Kokį įsivaizduojate savo svajonių sodą?

Chaotišką, kur atrodytų, kad augalai ir medžiai auga natūraliai, nekarpomi ir negenimi, raudona tulpė – dilgėlės kaimynė, tamsiame tvenkinyje plaukioja sidabrinis karosas. Tai sodas, kuriame galima pasiklysti ir išgirsti satyro dūdelės melodiją.