Apie kačių ir žmonių santykius
Nors kačių mums daroma įtaka teigiama, dar nesame tikri dėl antropomorfinių santykių įtakos joms pačioms. Įdomu tai, kad kaip bus suvokiamas santykis su augintiniu, labiau lemia žmogaus, o ne katės savybės. Naujo tyrimo duomenimis, tam tikrą įtaką šiuo klausimu iš gyvūno pusės daro tik katės kilmingumas (pavyzdžiui, persų, skudurinės, britų trumpaplaukės laikomos „mielomis“ ir „kūdikiškomis“). O štai kaip žmogus bus linkęs prisirišti prie augintinės, nulems jo gyvenimo būdas, lytis, amžius ir išsilavinimas. Nuo savininko požiūrio į jo santykius su gyvūnu priklausys ir katės gyvenamoji aplinka, pvz., jos galimybė išeiti laukan.
Kaip savininkai suvokia kates?
Tyrimo duomenimis, daugiau negu pusė savininkų (52 %) kates laiko šeimos dalimi, 27 % – savo vaiku, 14 % – tiesiog naminiu gyvūnu, 7 % – geriausiu draugu. Vienas iš veiksnių, lemiančių, kaip suvokiami santykiai, yra gyvenimo būdas, pvz., vienišiai dažniau katę laiko vaiku ar geriausiu draugu. Vienišos moterys kates dažniau prilygina vaikams, vieniši vyrai – geriausiems draugams. Tai atitinka lyčių stereotipus, pagal kuriuos moterys laikomos rūpestingesnėmis už vyrus. Kaip šeimos narius kates dažniau suvokia moterys, jaunesni negu 35 metų amžiaus asmenys, gyvenantys ne vieni, taip pat veislinių gyvūnų savininkai. Kates tiesiog naminiais gyvūnais laikantieji paprastai būna vyresni negu 35 metų amžiaus, vyriškos lyties ir negyvena vieni. Taip pat šios kategorijos atstovai dažniau turi tik vieną katę.
Katė kaip šeimos narys
Šeimos narėmis kates dažniau laiko jaunesnės negu 35 metų amžiaus moterys. Jos paprastai nebūna vienišės, o jų augintinės atstovauja kokią nors veislę. Moterų polinkis augintinius laikyti šeimos nariais ar vaikais gali būti paaiškintas stipresniu jų polinkiu rūpintis.
Kates šeimos nariams prilyginę žmonės laiko jas lygiomis kitiems šeimos nariams, bet ne taip stipriai, kaip jas prilyginantys geriausiems draugams ar vaikams. Kačių socialinis vaidmuo šeimos grupėje yra ribotas. Asmenys, laikantys savo katę kaip šeimos narį, mažiau pasikliauja ja siekdami draugijos ir paramos, nei tie, kurie katę laiko vaiku ar geriausiu draugu.
Katė, suvokiama kaip vaikas
Kates kaip savo vaikus dažnai laiko jaunos (jaunesnės nei 35 metų amžiaus) vienišos moterys, dažnai jos būna kelių kilmingų kačių savininkės. Nedidelėje vaisingo amžiaus moterų imtyje identifikavimas kaip „kačių mama“ susijęs su žmogiškų vaikų nebuvimu.
Tačiau išties galima tik spėlioti, ar kaip vaikas suvokiama katė iš tikrųjų yra žmogaus vaiko pakaitalas. Pvz., jaunesniems šeimininkams, auginusiems katę nuo jauno amžiaus, galėjo sustiprėti saugumo jausmas. Tokį efektą sustiprina ir tai, kad veislinių kačių grupėje „vaikų“ buvo labai daug. Veislinės katės dažnai suvokiamos kaip „mielesnės“ ir „brangios“ dėl savo „kūdikiškų“ savybių ir dažnai didelės piniginės vertės. Augintines vaikais laikančiųjų grupėje savininkai jų augina daugiau, kas gali būti paaiškinta didesne moterų dalimi (moterys dažniausiai turi daugiau kačių nei vyrai). Nors katės gali gyventi arti viena kitos, kitų murklių buvimas joms gali būti nemalonus arba kelti įtampą, priklausomai nuo jų skaičiaus, santykių kokybės, teritorijos dydžio, prieigos prie maisto bei kitų išteklių – tualeto, vandens dubenėlių, draskymo stulpų, slėptuvių.
Parengta pagal UAB „Vetvila“ informaciją. Nuotraukos – Gabijos Čirbaitės.
Visą straipsnį skaitykite „Mano sodybos“ 2024 m. balandžio mėnesio numeryje.
