Aplinkos puoselėtojo užrašai birželį
Pagaliau birželis atėjo, o juk tiek darbų reikia nuveikti, tiek planų įgyvendinti… Ir viską būtina kaip nors suspėti per tą trumpą vasarėlę. Tad ką gi mes veiksime birželį, kad ir koks jis būtų?
Persodinimo ypatumai
Pavasario metas, kada galima persodinti sumedėjusius augalus, paprastai būna trumpas, vos kelios savaitės, tad šio darbo dažniausiai nespėjame atlikti. Bet birželio mėnuo yra vis dar netinkamas, reikia dar kantrybės ir palaukti, kol baigs augti ir pradės medėti jauni ūgliai. Ypač tai aktualu spygliuočiams. Žinoma, kalbame apie sumedėjusius augalus, kuriuos perkeliame į kitą vietą iškastus iš dirvos plikomis šaknimis, nes tie, kurie auga vazonuose (t. y. su uždara šaknų sistema) – jie gali būti sodinami beveik ištisus metus. Daugumą gėlių ir kitus žolinius augalus persodinti ar dauginti daug lengviau nei medžius ar krūmus.
Veja birželį
Šiuo metu veja vis dar auga kaip pašėlusi, tad jei norime turėti ją švelnią ir malonią basoms kojoms, pjauti teks net dažniau nei kas savaitę. Dažnai Lietuvoje birželio mėnuo būna lietingas, bet jeigu pasitaikys ilgesnis sausas laikotarpis, neužmirškite palaistyti vejos, ypač pakraščių šalia takelių, kurie saulėtose vietose išdžiūsta ir pagelsta pirmiausiai. Jei nupjautą žolę surinksite, o ne susmulkintą išbarstysite ten pat, tai ir tręšti reikės dažniau. Tik nepadauginkite trąšų, naudokite pagal nustatytas normas, nes per dažnas tręšimas tik dar labiau skatins ją augti. Be abejo, labai taupyti irgi nereikėtų, kitaip žaluma išblykš, sunykusios vejos plotuose greitai atsiras piktžolių. Iki liepos tręšiami ir kiti dekoratyviniai augalai, jei to reikia. Trąšose vis dar dominuoja azotas, nes dauguma augalų auga ir leidžia naujus lapus, bet nuo liepos pabaigos šios medžiagos turi mažėti.
Geras laikas genėti
Auginate dekoratyvinius migdolus, japoninines vyšnias (sakuras) ar slyvas ir norite juos apgenėti? Patrumpinti, sutankinti, iškirpti aplūžusias arba nudžiūvusias šakas? Tada birželio pabaiga arba liepos pradžia – tinkamiausias metas.
Kurklių vestuvės
Kam yra tekę susidurti su kurkliais, tie žino, kad jie yra tikri sodo siaubūnai ir sunku rasti būdų apsisaugoti. Šie stambūs aksomiškai rudi vabzdžiai gali gerokai nuniokoti gėlyną, daržą arba jaunus medelius. Apie kurklius žurnale „Sodo spalvos“ jau ne kartą rašyta. Aš pati esu išbandžiusi visas įmanomas priemones ir padariau tokią išvadą: niekas nepadeda 100 proc. Ir cheminiai preparatai, ir kiaušinių lukštai, ir arklių mėšlas ar kitos gaudyklės gali tik šiek tiek sumažinti kenkėjų skaičių. Birželio mėnesį kurkliai skraido, ieškodami sau poros, o vakarais galima išgirsti savotišką kurkimą. Tad tuo metu jie lengviausiai pažeidžiami, nes rausiasi ir būna arčiausiai žemės paviršiaus. Pagrindinė kurklių mažinimo priemonė – dažnas daržo ar gėlyno purenimas, kai drumsčiama ramybė, išardomi lizdai ar purenant dirvą lengva vieną kitą pagauti. Tiesa, auginant augalus pagal gamtinės žemdirbystės principus, kai žemės paviršius nejudinamas, kenkėjams teks atiduoti daugiau pusę savo derliaus (o kartais net ir visą).
Vaistažolių – į gamtą
Jeigu ir turite sodelį, kuriame auginate prieskoninius ir vaistinius augalus, vis tiek kartais eikite sveikatos teikiančių žolelių pasirinkti gamtoje, nes naminės joms neprilygsta. Nuo gegužės pabaigos ir birželio pavėsingose pamiškėse ieškokite vaistinės česnakūnės, kuri pas mus yra gan dažna. Šio prieskoninio augalo gali prisirinkti net miestiečiai, pavyzdžiui, vilniečiai Vingio parke, kauniečiai Ąžuolyne ir kitur. Česnakų skonio lapeliai ne tik pikantiški, tinka salotoms, bet ir turi gydomųjų savybių. Pasiskinkite jonažolių, trispalvių našlaičių, sidabražolių, žemuogių ir kitų gyduolių, juk šiuo metu tiek visko naudingo yra gamtoje. Be to, birželio 23–24 dienos ir naktys – tai ypatingas metas, kai per Rasų (Joninių) šventę vyksta virsmas ir šiuo laiku rinkti žolynai turi ypatingų galių.
