Aplinkos puoselėtojo užrašai lapkritį

Sutinkate, kad lapkritis yra pats niūriausias metų mėnuo, nes žalumos ir medžių lapų beveik nelikę, sniego taip pat dažniausiai dar nėra, tik lietus, šaltas vėjas, niūruma ir greitos sutemos? Štai gruodį prasideda Kalėdų laukimas, dauguma vitrinų ir namų pasipuošia šventinėmis eglutėmis ar lemputėmis, tad ir nuotaika būna smagesnė. Bet jeigu gamta visai gyvasčiai dovanojo žiemą ir poilsio laikotarpį, tai gal jis būtinas ir žmogui? Kad šis nurimtų, kad ieškodamas šilumos labiau glaustųsi prie ko nors ir daugiau laiko praleistų su artimaisiais, kad gurkšnodamas kvapnių žolelių arbatą apmąstytų vasarą nuveiktus darbus. Argi nesvajojote apie įvairias veiklas, kapstydamiesi darže vasarą, pavyzdžiui, neskubant perskaityti knygą, ką nors sukalti, o gal pradėti piešti? Tad kodėl pagaliau nepradėjus to įgyvendinti? Tinkamesnio laiko nei „čia ir dabar“ nėra.

Laikas apšiltinti

Bent vieną ne itin sunkų darbelį augalų labui galima padaryti ir lapkritį. Jeigu juos auginate lauko vazonuose, apšiltinkite. Dabar pats tinkamiausias metas. Jei juos apklostėte per anksti, pavyzdžiui, rugsėjį ar spalį, tai padarėte meškos paslaugą. Juk gyvename tokiame krašte, kur žiemos būna šaltos ir temperatūra kartais nukrenta žemiau –25–30 ºC. Tad jeigu norite, kad augalai puoštų jūsų kiemą ar balkoną ne vienus metus, jų per daug nelepinkite, geriau grūdinkite. Kol lauke dar nespaudžia –5 ºC šaltukas, neskubėkite dangstyti nei lauko vazonų, nei dirvoje augančių augalų.

Lapuočius – į sandėliuką

Lapuočiams krūmams ir medžiams, kurie žiemai numeta lapus ir yra auginami vazonuose, tiks vėsi ir tamsi vieta, pavyzdžiui, garažas ar sandėliukas. O spygliuočiams ir visžaliams lapuočiams reikalinga ne tik vėsi, bet ir šviesi patalpa (nešildomas šiltnamis, įstiklintas balkonas ar veranda), nes jiems šviesos reikia ir žiemą. Kadangi ne visi turime tokias sąlygas, lauko vazonuose augančiais augalais teks pasirūpinti kitaip.

Kad nepakenktų drėgmė

Vienas iš pirmųjų svarbių darbų – stengtis apsaugoti šaknis nuo drėgmės pertekliaus. Jeigu rudenį ir žiemą vazonas mirks vandenyje, šaknys supus. Esant neigiamai temperatūrai susidarys ledas, tai augalui dar labiau nepatiks, jis gali ir neperžiemoti. Tad lauko vazoną geriausia pastatyti ant medinių lentų ar plytų pagrindo, tinka ir putplastis. Svarbu tik, kad būtų plyšių vandens pertekliui nutekėti. Netinkami yra betoninis, akmeninis arba metalinis pagrindas, nes jis „pritraukia“ šaltį.

Didelių vazonų šiltinti nereikia

Dar vienas svarbesnis dalykas lauke žiemojančiam augalui yra vazono dydis. Savaime aišku, kad kuo jis mažesnis, tuo šaknims šalčiau. Apytiksliai 1 m³ dydžio vazono nereikės papildomai šiltinti, užteks natūralios grunto ir šaknų šilumos, o mažesnius būtina. Nedidelis vazonas šiuo atveju būtų kibiro dydžio, maždaug 10–20 l.

Atspariausieji

Be abejo, svarbu ir žiemojančių augalų rūšys, nes yra tokių, kurie gali likti nepridengti visai nedideliuose (5–10 l)  vazonuose ir neiššalti. Vieni atspariausių yra spygliuočiai. Kadangi gamtoje daugelis pušų, kadagių ir kai kurių rūšių eglės iškenčia stiprius šalčius, tai ir vazonuose tam pakančios. Pačios ištvermingiausios yra kalninės ir paprastosios pušys, paprastieji, kazokiniai, kininiai ir gulstieji kadagiai, paprastosios ir dygiosios, dar vadinamos sidabrinėmis, eglės. Žinoma, jei vienišas nepridengtas nedidelis vazonas stovės –25–30 ºC šaltyje kiaurai perpučiamas vėjo, tai net ir atspariausias augalas neatlaikys tokio „grūdinimo“. Gana ištvermingi yra ir kai kurie lapuočiai medžiai bei krūmai, kurie natūraliai auga mūsų krašte. Tai paprastieji ąžuolai, liepos, beržai, alksniai, skroblai, klevai, uosiai, tuopos, gudobelės, šeivamedžiai, sedulos, erškėčiai, karklai.

Lepiausieji

Patys lepiausi yra visžaliai, t. y. žiemą lapų nenumetantys, ir tie augalai, kurie atkeliavo iš šiltesnių kraštų. Tai rododendrai, mahonijos, magnolijos, alyvos, visžaliai raugerškiai, budlėjos, hebės, putinai (išskyrus paprastąjį ir sodinį), hortenzijos. Šie augalai paprastai sunkokai žiemoja vazonuose. O štai mažosios baltosios eglutės ‘Conica’, kurios kartais vadinamos kanadinėmis, yra gan atsparios šalčiui, bet pavasarį pasidaro negražios dėl ankstyvos pavasario saulės, kuri vasario–kovo mėnesiais nudegina spygliukus, arba dėl voratinklinių erkučių veiklos vasarą.

Kuo dengti?

Tiek vazoną, tiek augalą reikėtų aprišti šildančia medžiaga (eglišakėmis, šiaudais, drobiniu maišu, balta sodo danga) ar apdengti lentomis. Galima ir kartonu ar senais laikraščiais – svarbu tik, kad šie nesušlaptų nuo kritulių. Vazonai turėtų stovėti po stogeliu, nes paspaudus šalčiams šlapias popierius suledės ir vietoj apsaugos atliks šaldymo funkciją. Jei jie stovi prie įėjimo ar kitur viešoje erdvėje, tai apdangstyti visokiais skarmalais ar popieriais tikrai neatrodys puošniai. Bet vaizdo tikrai nesugadins eglišakės ar drobinis audeklas, ant kurių galima pakabinti kalėdinių puošmenų. Be to, sodo reikmenų parduotuvėse yra įsigyti specialių patrauklių apdangalų ir maišų.

Jeigu norite apsaugoti ne vieną, o keletą vazonų, juos sustatykite kuo arčiau vieną šalia kito, apsukite baltos sodo dangos gabalu ir keliais jos sluoksniais uždenkite viršų. Viską tinka ir kruopščiai uždangstyti eglišakėmis. Į tuščius tarpus tarp vazonų galima pripilti sausų durpių.

Kartais teks ir palaistyti

Yra ir dar vienas svarbus dalykas vazonuose žiemojantiems augalams, kuris kažkodėl retai prisimenamas. Numetę lapus ir „užmigę“ žiemos miegu, jie vis tiek vegetuoja – kvėpuoja ir garina drėgmę. Ši problema aktuali, jei turite augalų, kurie žiemoja lauke po stogu arba dėl sandarios dangos negauna kritulių, galinčių sudrėkinti žemę. Jeigu vazonai per žiemą išdžius, nes drėgmė pamažu garuoja net ir esant neigiamai temperatūrai, augalai pavasarį gali tiesiog nesužaliuoti, būti nudžiūvę. Tad bent kartą per mėnesį patikrinkite, ar žemė nėra sausa ir paliekite tada, kai lauke šilta.