Aplinkos puoselėtojo užrašai spalį
Spalį lauko darbų smarkiai sumažėja, nes pagrindinis sodo ir daržo derlius jau būna nuimtas, piktžolės gėlynuose beveik nedygsta, o vejos pjauti nereikia. Tokiu laiku daugiau džiaugsmo teikia net ne augalai, o dygstantys grybai.
Tinkamas laikas persodinti
Visas spalio mėnuo, kol neprasidėjo stipresnės šalnos, tinka įvairiems augalams persodinti: gėlėms, krūmams ir medžiams. Ypač tai aktualu tiems, kurie iš dirvos kasami plikomis šaknimis, o ne išimami iš vazonų. Tokiu laiku persodinami augalai paprastai jau būna pabaigę aktyvią vegetaciją, bet dar spėja prigyti. Rudenį galima persodinti daugelį dekoratyvinių ar valgomus vaisius vedančių augalų.
Gėrybės iš sėklų
Neužmirškite, kad ruduo – labai tinkamas metas rinkti sėklas, jei tik augmenija jas subrandina daigias. Šiuo būdu dauginame tik rūšinius augalus, nes veislės paprastai neišlaiko pageidaujamų savybių. Juk pasėję alyvinės obels ar slyvos ‘Viktorija’ sėklas nesitikite, kad sėjinukai bus tokie patys, kaip ir motininis medis, ar ne? Tas pats galioja ir dekoratyviniams augalams. Retai kada sėjinukai išsaugo veislei būdingas savybes, pavyzdžiui, raudonus lapus, pilnavidurius žiedus, žemą ūgį ir pan.
Daugelio lauke augančių augalų sėklas geriausia sėti tik ką surinktas, panašiai kaip vyksta gamtoje. Ten sunokusios jos nukrenta ant žemės ir arba greitai sudygsta, arba užmiega po apklotu iki pavasario. Jeigu nėra galimybės sėklų sėti rudenį, laikykite jas žemoje teigiamoje temperatūroje, geriausiai šaldytuve, kad neperdžiūtų ir gautų būtiną šalčio dozę. Tai yra gamtos sąlygų imitavimas, vadinamas stratifikavimu. Kai kurių augalų, pavyzdžiui, erškėčių ar gudobelių, sėklos slepiasi sultingame vaisių minkštime, tad jį geriau pašalinti, nes pradės pūti arba jame ims veistis maistinės kandys bei kiti kenkėjai.
Ar jau reikia dengti?
Spalio mėnesį dažniausiai dar nebūna stipresnių šalnų, nebent kartais jo pabaigoje iškrenta sniegas, bet trumpam. Tad skubėti dangstyti augalų, kurie žiemoja lauke, dar nereikėtų, ypač tų, kurie pasodinti dirvoje, o ne vazonuose. Jei turite vazoninių, kurių nežadate žiemai sunešti į šiltnamį ar rūsį, galite iš anksto juos paruošti šaltajam laikotarpiui. Pastatykite taip, kad po lietaus vazonų apačia nemirktų vandenyje, kuris pūdys šaknis, o per šalčius suledės. Geriausia juos laikyti ant medinių lentų, tarp kurių yra tarpai vandens pertekliui nutekėti. Dar vienas geras būdas apsaugoti nuo šalčio tokiems augalams – su vazonais įkasti į dirvą, jei turite daržą ar kitą dirvonuojančią vietą. Jei juos auginate balkone, reikėtų apšiltinti.
Mūsų sveikatai
Rudenį galima rinkti ir kai kuriuos vaistinguosius augalus. Jeigu turite ginkmedį, tai kaip tik tuomet, kai pagelsta ir nukrenta, lapai renkami kaip vaistinė žaliava. Spalį, kai vasaržaliai augalai numeta lapus, galima kasti tas vaistažoles, kurių šaknys turi gydomųjų savybių. Tai miškinė sidabražolė, paprastasis raugerškis, debesylas, kiaulpienė, valerijonas, ežiuolė, šventagaršvė, bergenija, nakviša…
