Apšalusių augalų genėjimas ir žydėjimo skatinimas
Defektai
Apšalusius augalus reikia genėti. Tik jokiu būdu negalima skubėti. Pirmiausia nustatykite pažeidimų stiprumą. Jei jie nežymūs, nukentėjo tik kai kurie pumpurai ir nesubrendusios šakų viršūnėlės, augalus genėkite taip pat, kaip ir sveikus. Žaizdas reikėtų nuvalyti ir dezinfekuoti, užtepti sodo tepalu.
Jei augalai smarkiai apšalo, genėjimą atidėkite iki vegetacijos pradžios. Kitaip išpjausite sveikas, o paliksite nudžiūsiančias šakas. Kai pumpurai ims augti, iš karto pamatysite ribą tarp sveikos ir nušalusios kiekvienos šakos dalies. Tuomet galėsite apsispręsti, ar augalą genėti, ar išrauti su šaknimis. Jei nusprendėte jį išgelbėti, išpjaukite visas šakas, nerodančias gyvybės ženklų. Jei nušalo visa antžeminė jauno medelio (3–5 metų) dalis, pašalinkite ją iki sveikų audinių. Naują lają suformuokite iš stipriausio vilkaūglio, išaugusio virš skiepijimo vietos. Kitus vilkaūglius išlaužykite.
Net ir gerint tinkamai, senesni augalai nebeauga. Vietoj stiprių šakų atsiranda daug smulkių, labiau linkusių žydėti ir derėti. Jų perteklius turi įtakos derėjimo periodiškumui: vienais metais mažų neišvaizdžių vaisių būna per daug, o kitais net nėra ko paragauti. Tokiu atveju būtina atlikti atjauninamąjį genėjimą.
Atjauninamojo genėjimo tikslas – grąžinti augalui gebėjimą augti. Jis pasiekiamas, pašalinus senstančias šakų viršūnėles su smarkiai sutrumpėjusiais tarpubambliais ir pumpurais. Paliktų šakų aprūpinimas vandeniu ir maisto medžiagomis labai pagerės.
Augalus atjauninkite aptikę pirmuosius senėjimo požymius. Kuo anksčiau jie pradeda senti ir kuo ilgiau trunka šis procesas, tuo stipriau reikėtų nugenėti.
Ypatingi būdai
Šakų žiedavimas – genėjimo būdas, dažniausiai naudojamas, norint priversti vešlius jaunus medelius žydėti ir derėti. Anksti pavasarį netoli nuo šakos pagrindo išpjaukite maždaug 1 cm pločio žievės žiedelį. Jį galite nuimti ir kiek ilgesne spirale. Kitas būdas – 5–7 cm atstumu nulupti ne žiedą, o du pusžiedžius. Jų kraštai turėtų truputėlį prasilenkti.
Kad žaizdelė neapdžiūtų, ją užtepkite plonu sodo tepalo sluoksniu ir apriškite plėvele, pergamentu ar plaušais. Jei žiedas per siauras stambiai šakai ir greitai užgijo, jokio poveikio nebus. Žiedavimas turi sulaikyti asimiliacijos produktų tekėjimą iš žieduotos šakos į kitas. Tuomet augalas ima aktyviai krauti žiedpumpurius.
Derėjusią žieduotą šaką galima išpjauti, jei nereikalinga, arba palikti, jei lajoje yra jai vietos. Kad nepakenktumėte, žieduokite tik tas šakas, kurios nėra lajos pagrindas. Nežieduokite silpnų, ligotų, prastai augančių ar pašalusių augalų. Kriaušės nepakenčia žiedavimo. Jų žaizdos prastai gyja, šakos gali nudžiūti. Kaulavaisiniai augalai dažniausiai tekina sakus, todėl jų žieduoti taip pat nėra prasmės.
Kitas medžių žydėjimo ir derėjimo skatinimo būdas – vaisinės juostos uždėjimas. Ji daro poveikį ne vienai atskirai šakai, o visam augalui. Paimkite minkštos skardos juostelę. Jos plotis turėtų būti apie 7 cm (nuo 5 iki 10 cm), o ilgis šiek tiek didesnis už šakos apimtį. Juostelės viršuje ir apačioje padarykite trikampes išpjovas. Be šių išpjovų, kraštai gali įsirėžti į žievę. Juostą apvyniokite aplink šakas arba kamieną ir standžiai sutvirtinkite viela.
Suveržta šaka ar kamienas nesustorės. Vandens indai bus spaudžiami vis stipriau ir stipriau. Virš juostos atsiras gerai matomas stormuo. Fotosintezės produktai iš viršaus žemyn tekės sunkiau. Dėl šios priežasties šaka arba visas medis ne augs, bet derės.
Vaisinė juosta geresnė už žiedavimą, nes paveikia visą augalą. Per ilgai laikyti jos nevertėtų. Kai tik augalas pradės derėti, juostą iš karto nuimkite. Medžiagų apykaita tarp šakų ir šaknų atsinaujins, o derlius jau bręs.