Ar verta saugoti gūžinius kopūstus?
Sandėliuoti gūžinius kopūstus nėra lengva užduotis, bet įmanoma. Svarbu pasirinkti tinkamas veisles. Skaitykite ant pakelių pateikiamą informaciją – vėlyvi ir vidutinio vėlyvumo gūžiniai kopūstai tinkami saugoti, bet ne visos veislės išsilaiko vienodai ilgai. Tai priklauso nuo gūžės ramybės būsenos, kuri svyruoja nuo 40 iki 140 dienų. Gaila, bet sėklų pardavėjai informacijos apie gūžių ramybės periodą neteikia. Pasibaigus ramybės periodui, pradeda augti viršūnės pumpurai – tokius reikia kuo greičiau suvartoti. Didelę įtaką kopūstų kokybei turi auginimo sąlygos, ypač tręšimas. Kai per daug azoto, nusilpsta šių daržovių imunitetas ligoms, gūžės ima trūkinėti. Kalis pagreitina brendimą ir padidina atsparumą tiek ligoms, tiek mechaniniams pažeidimams. Kopūstai laikosi prasčiau, kai ruduo lietingas ar laistoma nereguliariai – lapų ląstelių sienelės būna plonesnės ir neatsparios mikroorganizmams.
Kopūstai atsparūs žemai temperatūrai, bet sandėliavimo patalpose geriau palaikyti 0 °C ir 90–95 proc. santykinį oro drėgnį. Kai drėgnis mažesnis (70–80 proc.), apdžiūva viršutiniai lapai, apsaugodami vidinius nuo džiūvimo ir gedimo, todėl, kai kurių daržininkų nuomone, sausesnė patalpa tinka labiau.
Vidutinio vėlyvumo kopūstų derlius imamas rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje, vėlyvųjų – spalio mėnesį. Gūžės nuvalomos iki glaudžiai dengiančių lapų, paliekant 3 cm ilgio kotus (jei laikysite lentynoje). Kuo jos sunkesnės ir kietesnės, tuo geriau laikosi, todėl sveriančių mažiau nei 600 g, minkštų ir sutrūkinėjusių saugoti neverta.
Kokybiškos, švarios gūžės dedamos į lentynas kotais į viršų arba pakabinamos už šaknų.
Pixabay nuotr.
