Atėjo laikas genėti krūmus: svarbiausia – turėti tinkamus įrankius ir augalų negailėti
Artėjant pavasariui sodininkams atsiranda vis daugiau darbų. Vienas jų – uogakrūmių ir lianinių augalų (vynmedžių bei aktinidijų) genėjimas – tai reikia atlikti pačiame žiemos gale, kai šaltasis periodas jau eina į pabaigą, tačiau augalai dar nėra prabudę. Kaip tai tinkamai daryti, pataria sodininkystės krypties biomedicinos mokslų daktaras Malinausko medelyno savininkas Kęstutis Malinauskas.
Genint siekiama prailginti derėjimo laiką – nuolat genimų krūmelių derėjimo amžius būna ilgesnis. „Nors negenimas augalas duoda didesnį derlių, nei genimas, šakų derėjimo laikotarpis yra labai ribotas. Reguliariai genint paskatiname pakaitinių ūglių augimą, tad ant augalo susiformuoja įvairaus amžiaus šakos, kas garantuoja reguliarų derlių ilgą laiką“, – paaiškino specialistas. Be to, pašalinus perteklines šakas ir lapus, uogos užauga didesnės, sukaupia daugiau cukraus, jas ne taip veikia puvinys ir kitos ligos, atsiranda mažiau mechaninių pažeidimų. Nugenėjus augalą, jo priežiūra visą vegetacijos periodą bus paprastesnė, taip pat bus žymiai lengviau ir surinkti derlių. Genint pirmiausiai pjaunamos sausos, pašalusios, ligotos, o po to – seniausios augalo šakos.
Žiemą genima todėl, kad augalai dar – ramybės būsenoje ir šakų šalinimas jiems sukelia mažiau streso. Be to, tokie augalai, kaip vynmedžiai ir aktinidijos atšilus orui „verkia“ – pažeidus jų stiebus, gausiai bėga syvai – genėjimas tokiu metu šiems augalams gali būti pražūtingas. Trečia, kai krūmeliai – be lapų, žymiai geriau matosi, kaip išsidėsčiusios jų šakos ir kokia jų būklė.
Genėti reikalingi du įrankiai – sekatorius bei pjūklelis. Sekatorių yra pačių įvairiausių – nuo mechaninių iki akumuliatorinių, ir kainos gali svyruoti net dešimtį kartų. „Pirkti pačių pigiausių nerekomenduoju – jie gaminami iš prasto, minkšto metalo, kuris neįveikia nei storesnių, nei sudžiūvusių šakelių, tokie sekatoriai greitai atšimpa, padidėja atstumas tarp geležčių, jais dirbti greitai tampa nepatogu, o be to, jie žaloja ir patį medį ar krūmą – jais išmaltos žaizdos labai sunkiai gyja“, – perspėjo sodininkas. Pasak jo, geriau nepagailėti pinigų ir investuoti į kokybišką įrankį. O tiems, kieno rankos silpnesnės, ar kas turi didesnį sodą, praverstų būtent akumuliatorinis sekatorius. „Savo medelyne tokius naudojame, mačiau jų ir pas sodininkus mėgėjus – jais genėti ir patogu, ir greita“, – gyrė pašnekovas.
Po ranka reikėtų turėti ir pjūklelį stambesnėms šakoms pjauti. Pasak žinovo, pjūklelį, skirtingai, nei sekatorių, galima pirkti ir pigesnį. „Pjūklelio pagaląsti neišeina, pagalandus jis vis tiek nepjauna taip gerai, kaip naujas. Todėl perkam pigesnius, ir naudojam, kol atšimpa ar sulūžta. Per sezoną prireikia maždaug dviejų-trijų“, – atviravo jis. Na, o jeigu reikia nupjauti storas šakas, vyras tam naudoja benzininį pjūklą.
Reikėtų turėti ir sodo tepalo. Nors uogakrūmių ir lianininių augalų žaizdos paprastai būna nedidelės, vis tiek reikėtų jas užtepti. Yra įvairių rūšių sodo tepalo. Klasikinis lietuviškas – pats pigiausias, tačiau turi vieną minusą – esant šaltam orui, yra labai kietas. Skystesnės konsistencijos yra brangesni, tačiau ir esant minusinei temperatūrai, išlieka patogūs tepti. Šie paprastai pakuojami ne kibirėliuose, o tūbelėse.
Genėti reikia ir visiškai jaunus augalus. Žmonės dažniausiai įsigyja dviejų metų amžiaus ar vyresnius serbentų, agrastų ir šilauogių sodinukus. Juos genėti reikia iškart pasodinus arba sekančiais metais. „Dvimečiai krūmeliai paprastai turi du-tris stiebelius – iš jų bent vieną reikėtų nukirpti. Jei stiebelių daugiau – reikėtų nukirpti pusę. Taip sutankinsime krūmą. Pašalintų stiebelių vietoje dar šiemet išaugs nauji. Jie – kaip slibinai: vietoje vieno atauga du“, – šypsojosi K. Malinauskas.
Vynmedžius ir aktinidijas taip pat galima genėti jau antraisiais metais. „Tiesa, šie augalai kartais auginami ne tik dėl derliaus, bet ir tam, kad jais kažką atitverti, paslėpti, pavyzdžiui, komposto dėžę ar vištidę. Tokiu atveju pirmiausiai reikėtų palaukti, kol augalo šakos užpildo norimas erdves ir tik tada pradėti formuoti“, – kalbėjo sodininkystės ekspertas.
Trumpiausiai dera juodųjų serbentų ir šilauogių šakos – jų produktyvumas – vos 4-5 metai. Todėl neturint laiko nugenėti visų sodo augalų, reikėtų skirti dėmesio bent jau jiems. Raudonųjų ir baltųjų serbentų, agrastų šakos dera dvigubai ilgiau – maždaug 8 metus. Kita vertus, šie augalai leidžia žymiai mažiau pakaitinių ūglių. Todėl genėjimas yra naudingas – jis paskatina jų augimą. Tiesa, jei augalas skursta – trūksta maistinių medžiagų ar vandens, naujų ūglių jis leisti tiesiog neturės iš ko – net ir genėjimas nepadės. Pirmiausiai reikėtų užtikrinti jam tinkamesnes sąlygas ir priežiūrą.
Kaip jau minėta, genint jauną serbentą ar agrastą reikėtų pašalinti maždaug pusę šakų. Jas kirpti reikėtų kaip įmanoma arčiau šaknų. Jei ties šaknimis auga žolės, ar yra pasnigę, vis tiek reikėtų stengtis pasiekti kuo žemiau. Genint vyresnį augalą pirmiausiai šalinamos seniausios šakos, o jauni stiprūs ūgliai paliekami. Seniausios šakos yra storesnės, tamsesnės spalvos, ant jų būna įsiveisę kerpių ir samanų. Jas taip pat reikėtų pjauti kaip įmanoma arčiau šaknų. Jei augalą sudaro daugiausiai senos šakos, tuomet reikėtų išpjauti bent dalį jų, o po metų-dvejų, kai atsiras naujų ūglių, pašalinti ir likusias. „Taip atnaujinsime augalą, jis vėl bus stiprus ir gausiai derės“, – užtikrino žinovas.
Įsigijus šilauogių sodinuką, jei jis yra labai jaunas – vienmetis (medelynai tokiais dažniausiai neprekiauja, tačiau tokių kartais būna prekybos centruose), t.y. su plonyčiais dar visiškai medėti nepradėjusiais stiebeliais, pasodinus reikėtų „nurėžti viską“, paliekant tik maždaug 10 cm stiebelius virš žemės. Taip formuosis šakotesnis ir stipresnis augalas – iš paliktų stiebelių greitai išaugs naujų ir stipresnių ūglių. Vyresni krūmeliai – dviejų, trijų, keturių metų amžiaus, jei gerai užauginti, jau turėtų turėti daugiau šakų. Jei jų – 3-4 – kol kas dar galima nieko daryti, o jei 5-6 – reikėtų kelias nukirpti. Genint vyresnį augalą pirmiausiai šalinamos senos sumedėjusios atiderėjusios šakos. Jei krūmas iš šaknų leidžia naujus ūglius, tuomet perteklinės šakos taip pat pjaunamos kuo arčiau žemės, jei tokių nesimato – ties jaunu ūgliu ant tos šakos.
Pasak K. Malinausko, tinkamai prižiūrint, uogakrūmiai gali duoti gausų derlių net 20-25 metus.
Kiek kitaip genimos avietės. Pasodinus vasarines avietes, jų tais metais genėti nereikia, nes uogas veda antramečiai stiebai. Jas nuvalgius šiuos stiebus reikėtų nukirpti – sekančiais metais uogų jie nebeduos, nes tiesiog nudžius. Jei rudenį nebuvo kada to padaryti, dabar pats laikas griebtis šio darbo.
Remontantinės avietės, jei buvo pasodintos rudenį, turėjo būti iš karto patrumpintos (jei to nebuvo padaryta – reikėtų padaryti dabar), o jei bus sodinamos pavasarį, t. p. reikės patrumpinti pasodinus. Derlių tiek sodinti rudenį, tiek pavasarį augalai duos jau šiais metais. Jį nurinkus, stiebus reikėtų nukirpti. Nors šie stiebai duos derlių ir kitais metais, jis įprastai būna labai mažas – vos viena kita uogelė, tad šių stiebų laikyti neverta – jie tik užgožia naujus augalus. Avietės pjaunamos paliekant 2-3 cm stiebelį virš žemės.
Vynmedžiai genimi trumpinant šoninius ūglius. Vienoje pusėje paliekami 6-8 pumpurai, kitoje – 2-3 pumpurai. Kerpama per tarpubamblio vidurį. Kitais metais genima priešinga tvarka. Vynmedžiai auga labai greitai. Kas kelis metus reikėtų atlikti ir dar drastiškesnį genėjimą pašalinant šakas ten, kur augalas tankiausias. „Taip pat vasarą, atsiradus uogų kekėms, reikėtų nuskinti aplink jas esančius lapus, kad ant jų patektų kuo daugiau saulės“, – patarė augalų asas. Anot jo, genėjimas vynmedžiams ypač svarbus dėl dar vienos priežasties – tai ekologiška apsauga nuo miltligės. Vynuoges ši liga labai puola, ypač jai neatsparios kai kurios naujos veislės. Norint atnaujinti seną vynmedį, vasarį išpjaunama seniausia jo šaka, paliekant maždaug 20 cm stuobrelį. Ją reikėtų visą išnarplioti ir pašalinti, nepaliekant jokių likučių. Kitais metais bus galima pašalinti kitą seną šaką, taip pamažu augalas atsigaus ir turės tik jaunus produktyvius ūglius.
Lengviausia, pasak K. Malinausko, genėti aktinidijas. „Imam sekatorių ir trumpinam visus ūglius, nuo pagrindinio stiebo paliekant 30-40 cm. Ant paliktos dalies vasarą turėsime uogų“, – tikino jis. Aktinidijos auga ypač intensyviai, tad tą pačią procedūrą po pusės metų reikės pakartoti dar kartą.
„Kai kas vynmedžius bei aktinidijas geni lapkritį, tačiau aš to nedarau – šie augalai nėra labai atsparūs šalčiui, nugenėsime, o palikti ūgliai gali nušalti – ir augalo nebeliks. Todėl praktiškiau genėti žiemos pabaigoje, kai jau matome, kaip augalas peržiemojo“, – įžvalgomis dalijosi meistras.
Prižiūrimi vynmedžiai ir aktinidijos sėkmingai dera net kelias dešimtis metų.
Pagrindinės genėjimo taisyklės, anot K. Malinausko, yra dvi – genėti reguliariai ir genint augalo negailėti.
Įsigyti įvairių augalų ir daugiau sužinoti apie jų priežiūrą sodo ir daržo entuziastus kviečia pavasarį rengiama Didžioji sodinukų mugė, kuri vyks balandžio 5 d. prie Šiaulių „Akropolio“, balandžio 12 d. – prie Klaipėdos „Akropolio“ ir balandžio 27 d. – prie Vilniaus „Akropolio“.
