Atradus Vabalynę…
Sodyba, kurioje lankėmės liepos pradžioje, iš tiesų neeilinė, o ir jos šeimininkai verti didžiausių pagyrų. Vos per vienus metus naujieji šeimininkai sugebėjo kardinaliai pakeisti vienokiam tikslui statytos sodybos veiklą, nukreipę ją netikėta linkme. Tarsi apvalyta ir naujai atgimusi „Vabalynė“ pradėjo traukti pas save tuos, kurie iš tiesų vertina natūralumą, gamtą ir sveiką pirties garą.
Sveikos gyvensenos kaimo turizmo sodyba „Vabalynė“ įsikūrusi Vilniaus rajone, netoli Turgelių, Vilkiškių dvaro, Merkio aukštupyje, 6,5 ha ploto miške. Kažkada šioje vietoje stovėjo Vilkiškių dvare dirbusiam miškininkui priklausiusi sodyba. Taip „Vabalynė“ atsidūrė Vilkiškių dvaro kultūros paveldo apsaugos zonos teritorijoje.
Merkio pakrantės priklauso Merkio ichtiologiniam draustiniui (Merkyje gyvena upėtakiai, kiršliai, nėgės). Nuo pagrindinių pastatų iki pat upės plyti natūrali pieva, kurioje auga daug įvairių žolynų. Ramunė sako: „Mes aktyviai žoliaujame. Nesukultūrinta pieva sodyboje patinka žmonėms, kurie vertina natūralumą. Joje taip pat „ganosi“ ir bitės.“ „Jos atskrido pačios, – priduria Egidijus. – Įlindo į „Žolininkės“ namelio pamatą. Paskambinau pažįstamam bitininkui, kad patartų, ką daryti. O jis sako: laužk grindis ir semk. Nieko nelaužiau, bitės po dienos pačios perskrido į spietinę. Tada nupirkau avilį ir į jį perkėliau bitutes. Vėliau teko įsigyti ir medaus suktuvą.“
2014 m. atradę šią sodybą, Žukauskai iš pirmo žvilgsnio ją pamilo. Sodybos istorija – gana liūdna: kažkada pramogoms, dideliems renginiams statyti pastatai priklausė vėliau bankrutavusiam verslininkui; pagrindinis namas yra degęs, vėliau atstatytas. Nepaisant ne vienos su šia vieta susijusios keistos istorijos, Žukauskams ji labai patiko. Raktus nuo sodybos gavusi 2015 metų vasarį, pora iš karto griebėsi remonto ir vos per metus sutvarkė didžiąją dalį patalpų. „Remontai vis dar tęsiasi, – sako Ramunė. – Kai kur dar reikia sienas dažyti, tapetus klijuoti; laukia ir stogo keitimo darbai – pagrindinio namo stogas skiedromis dengtas 2007 metais, tad jau yra abejotinos kokybės. Prie pagrindinio pastato besišliejanti terasa yra absoliučiai nauja. Sena buvo supuvusi, teko viską keisti.“
Česlava Deinarovič
Visą straipsnį skaitykite žurnalo „Mano sodyba“ sausio numeryje.
