Atverkime duris naujoms tradicijoms!
Kokios gėlės asocijuojasi su vasario mėnesiu? Taip, snieguolės. Kovas – krokai, balandis – tulpės, gegužė – bijūnai, birželis – rožės, rugsėjis – kardeliai, o gal jurginai – kiekvienas turi savo interpretacijų, bet kokia gėlė globoja gruodžio sutemas, tikriausiai niekas nesiginčys. Tai – puošniausioji karpažolė (tokį vardą įteisino Valstybinė lietuvių kalbos komisija – toliau VLKK), kitaip – puansetija (pavadinta botaniko Joelio Robertso Pointsetto garbei, ją 1825 metais iš Meksikos atvežusiam į JAV. Gal šis ponas kuo nors prasikalto VLKK?..).
Aš balsuoju už…
Apie šias gėles, dažnai vadinamas Kalėdų žvaigždėmis, rašome kone kasmet. Jau visi mintinai žino, kad reikia saugoti nuo šalčio, skersvėjų, saikingai laistyti ir t. t., tad nekartosiu. Gal kažkas atsidus – ir vėl apie jas… Bet kitaip neįmanoma. Puansetijos tampa mūsų tradicijų dalimi ir galbūt ilgainiui išspręs amžiną ginčą – puošti tikrą eglę ar dirbtinę? Bandoma egles nuomoti, išaugintas vazonuose sodinti į sausio sniegą ar palikti garaže, balkone, viliantis, kad sulauks pavasario. Nubyrėjus spygliams, eglės nešamos į specialius konteinerius, kad savivaldybės atstovai jomis pasirūpintų ir jos virstų šiluma namams. Man tai kažkaip nepadoriai skamba, bet nemoralizuosiu – kiekvienas pats sprendžia, kaip ir kuo namus puošti. Pamačius gražių puošybos pavyzdžių, sužimba viltis, kad skarotosios liks miškuose augti, jokios kėniais vadinamos prašmatnybės nebus gabenamos iš Danijos ar kitų šalių, nepaliks žudančio anglies dvideginio pėdsako. Ir plastiko nereikia – visi žinome, kad juo jau kvėpuojame, juo sūdome maistą ir jį geriame…
Manau, kad puansetijos – mažesnis blogis už eglutę. Jei jos būtų vežamos iš toli, gal nedrįsčiau būti tokia kategoriška, bet auginamos čia, Lietuvoje. Yra labai kokybiškos, dailios ir labai prašosi į kiekvienus namus, tad atverkime joms duris!
Jos tinka visur!
Neseniai redakcija sulaukė skaitytojos Ilonos laiško. Moteris su šeima įsikūrusi kaime, bando prisijaukinti sveiką gyvenimo būdą. Padedama vaikų, ji kepa naminę duoną, atranda audimo džiaugsmą, ketina ir puodus žiesti; žodžiu, bando atgaivinti senąsias tradicijas. Tik su augalais sunkokai sekasi – norisi, kad ir aplink namus gražu būtų, ir prie kaimiško stiliaus derėtų. Be to, Ilona prašė patarti, kokius kambarinius augalus auginti: „Juk tie modernūs, pavyzdžiui, puansetijos, ko gero, netiks? Kaimiškoms Kalėdoms reikia eglės…“
Puansetijos – universalios gėlės, pritaikomos bet kokio stiliaus interjere, tad tikrai neverta jų atsisakyti net ir paprastoje kaimo troboje. Ar teko girdėti terminą cottagecore? Jis reiškia grįžimą prie tradicinių amatų, rankdarbių, dvelkiantį nostalgija, apibrėžiamą kaip romantiška kaimo gyvenimo interpretacija. Cottagecore estetika ypač išpopuliarėjo per pandemiją. Ji apgaubia tarsi šilta antklodė ir grąžina vaikystės prisiminimus, kupinus praeities ilgesio. Susidūrę su nuolat kintančia realybe, ieškome patikimo, saugaus ir patogaus prieglobsčio, o cottagecore puikiai tai atliepia. Prie šio madingo stiliaus, kurio didžiausios vertybės yra paprastumas ir natūralumas, puikiai tinka interjerą pagyvinančios puošniausiosios karpažolės. Pažvelkime, kokių idėjų cottagecore estetams siūlo Europos Sąjungos inicijuojama kampanija „Stars for Europe“.
Danguolė Stundžaitė
Visą straipsnį skaitykite „Sodo spalvų“ 2023 m. gruodžio mėnesio numeryje.
