• liepos 9 d., Ketvirtadienis

Augalai ir orų permainos

Nuo seno gamta moko žmogų nuspėti ir vėją, šaltį, giedrą ar kitokią orų kaitą. Kai kurie augalai atspėja lietų. Jų Lietuvoje yra daugiau nei 400 rūšių.

Dirvinis vijoklis, kartenė, ugniažolė, katuogė, kiaulpienė, kiškiakopūstis nujaučia, kada lis. Vieni jų lietų išpranašauja paros ar dviejų tikslumu, kiti – dar tiksliau. Kai kurių augalų žiedai prieš lietų labiau kvepia.

Jei miške pamatysite į vamzdelius susisukusius katuogių lapelius, skubėkite ieškoti priebėgos nuo liūties. Žinokite – artėja audra. Kai prapliumpa lietus, katuogių lapai atveria žalius delnus, gaudydami vandens čiurkšles. Saulės spindulius jie renka užsirietę žemyn.

Vasaros gėlės baltgalvės elgiasi priešingai. Lietui lyjant, jos nulinksta žemyn, kad žiedlapiai nenubyrėtų, o saulei suspindus pakyla aukštyn ir gerte geria šviesą ir šilumą.

Geri lietaus indikatoriai – daržinės žliūgės, vaistinės medetkos. Pamačiusios artėjantį lietaus debesį anksti rytą, jos tą dieną snaudžia. Žiedams neprasiskleidus iki devintos valandos ryto, nesunku numatyti, kad bus darganota ir lis.

Katilėlis, vėdrynas, kiaulpienė artėjant lietui suskleidžia žiedelius. Dedešvų žiedai susisuka ir nulinksta. Nesišypso saulei prieš lietų šalpusnio, plukės, lino žiedai, nepamatysime vandens lelijų ar vijoklio grožio. Itin tikslus barometras yra vėdrynas.

Gana gerai oro prognozę rodo baltasis ir raudonasis dobilai. Jų lapai pranašauja lietų, giedrą ir netgi pavasario šalnas. Šiltą gegužės vakarą ir naktį dobilas lapų nesuglaudžia. Šaltą su šalnomis naktį jis pasitinka tvirtai suglaustais lapais, kurių pakraščiuose netgi atsiranda vandens lašelių. Dobilo lapeliai susiglaudžia ir prieš lietų.

Geltonosios akacijos ir sausmedžiai prieš lietų labai stipriai kvepia. Aromatas viliote vilioja bites, ir jos spiečiais sukasi aplink krūmus. Pagal neramų ūžesį galima spręsti artėjant lietų.

Darganotą dieną eglės šakos nusvyra žemyn, giedrą – pakyla į viršų. Prieš lietų prie medžių sudrėksta samanos, virpa drebulės, ant kaštonų lapų atsiranda vandens lašų. Oro permainą dažnai rodo miške augantis paprastasis kiškiakopūstis. Naktį, darganotą dieną, artėjant lietaus debesiui, trilapiai jo lapai nulinksta ir susiglaudžia.

Priešingai elgiasi vienas dažniau miške paplitusių paparčių – stambialapis šakys. Jis auga smėlėtoje, dažnai sausoje dirvoje, turi gražius, didelius lapus. Šakys susisuka karštą, sausą dieną, o lietų pasitinka išsitiesęs. Taip keras saugosi nuo sausros.


guest
0 Komentarai
Atsiliepimai
Peržiūrėti visus komentarus
Makita

Šiandien

  • Liepos 9, ketvirtadienis.
  • Saulė teka 04:55, leidžiasi 21:53.
  • Mėnulis teka 00:02, leidžiasi 09:27.
  • Mėnulis Žuvyse, dylantis, III ketvirtis. Pilnatis liepos 5 d.
  • Algirdas, Algirdė, Veronika, Leonardas
  • Lapų diena. Palanku laistyti, purkšti augalus, genėti gyvatvores, sėti žoles (jei norite, kad augtų lėtai), šakniavaisines daržoves, ravėti. Tręškite vejų augalus, kad jie žaliuotų ir būtų vešlūs. Netinkama diena krauti šieną, imti derlių, sandėliuoti, konservuoti.
  • Liepos saulė dar nė vieno valstiečio nuo žemės nenuvarė, lietus gi dažnai iš jų duoną atėmė ir su maišu į svetimus kraštus elgetauti išvarė, – sako suomiai.

Populiariausi straipsniai

Sekite mus

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Apklausa

Iš kokio medžio medienos pagaminti plautai Jūsų pirtyje?

Įvykių kalendorius