• rugsėjo 21 d., Šeštadienis

Augalai ir orų permainos

Nuo seno gamta moko žmogų nuspėti ir vėją, šaltį, giedrą ar kitokią orų kaitą. Kai kurie augalai atspėja lietų. Jų Lietuvoje yra daugiau nei 400 rūšių.

Dirvinis vijoklis, kartenė, ugniažolė, katuogė, kiaulpienė, kiškiakopūstis nujaučia, kada lis. Vieni jų lietų išpranašauja paros ar dviejų tikslumu, kiti – dar tiksliau. Kai kurių augalų žiedai prieš lietų labiau kvepia.

Jei miške pamatysite į vamzdelius susisukusius katuogių lapelius, skubėkite ieškoti priebėgos nuo liūties. Žinokite – artėja audra. Kai prapliumpa lietus, katuogių lapai atveria žalius delnus, gaudydami vandens čiurkšles. Saulės spindulius jie renka užsirietę žemyn.

Vasaros gėlės baltgalvės elgiasi priešingai. Lietui lyjant, jos nulinksta žemyn, kad žiedlapiai nenubyrėtų, o saulei suspindus pakyla aukštyn ir gerte geria šviesą ir šilumą.

Geri lietaus indikatoriai – daržinės žliūgės, vaistinės medetkos. Pamačiusios artėjantį lietaus debesį anksti rytą, jos tą dieną snaudžia. Žiedams neprasiskleidus iki devintos valandos ryto, nesunku numatyti, kad bus darganota ir lis.

Katilėlis, vėdrynas, kiaulpienė artėjant lietui suskleidžia žiedelius. Dedešvų žiedai susisuka ir nulinksta. Nesišypso saulei prieš lietų šalpusnio, plukės, lino žiedai, nepamatysime vandens lelijų ar vijoklio grožio. Itin tikslus barometras yra vėdrynas.

Gana gerai oro prognozę rodo baltasis ir raudonasis dobilai. Jų lapai pranašauja lietų, giedrą ir netgi pavasario šalnas. Šiltą gegužės vakarą ir naktį dobilas lapų nesuglaudžia. Šaltą su šalnomis naktį jis pasitinka tvirtai suglaustais lapais, kurių pakraščiuose netgi atsiranda vandens lašelių. Dobilo lapeliai susiglaudžia ir prieš lietų.

Geltonosios akacijos ir sausmedžiai prieš lietų labai stipriai kvepia. Aromatas viliote vilioja bites, ir jos spiečiais sukasi aplink krūmus. Pagal neramų ūžesį galima spręsti artėjant lietų.

Darganotą dieną eglės šakos nusvyra žemyn, giedrą – pakyla į viršų. Prieš lietų prie medžių sudrėksta samanos, virpa drebulės, ant kaštonų lapų atsiranda vandens lašų. Oro permainą dažnai rodo miške augantis paprastasis kiškiakopūstis. Naktį, darganotą dieną, artėjant lietaus debesiui, trilapiai jo lapai nulinksta ir susiglaudžia.

Priešingai elgiasi vienas dažniau miške paplitusių paparčių – stambialapis šakys. Jis auga smėlėtoje, dažnai sausoje dirvoje, turi gražius, didelius lapus. Šakys susisuka karštą, sausą dieną, o lietų pasitinka išsitiesęs. Taip keras saugosi nuo sausros.

Download Nulled WordPress Themes
Free Download WordPress Themes
Free Download WordPress Themes
Download Best WordPress Themes Free Download
free download udemy course
download coolpad firmware
Download Premium WordPress Themes Free

Komentarai

Prašome Prisijungti.
avatar
  Sekti  
Pranešti apie

Šiandien

  • Rugsėjo 21, šeštadienis.
  • Saulė teka 07:02, leidžiasi 19:20.
  • Mėnulis teka 22:41, leidžiasi 14:49.
  • Mėnulis Dvyniuose, dylantis, III ketvirtis. Pilnatis rugsėjo 14 d.
  • Matas, Mantvilas, Nijolė, Viskintė
  • Šv. Matas, Alutinis. Bobų vasara. Tarptautinė taikos diena. Tarptautinė Alzheimerio ligos diena. Miškininko diena.
  • Žiedų diena. Genėkite krūmus. Naikinkite žemės paviršiuje gyvenančius kenkėjus. Džiovinkite vaistažoles, darykite gydomąsias pagalves. Imkite ir džiovinkite derlių. Valykite rūsius, langus, naikinkite pelėsius, vėdinkite ir tvarkykite patalpas, spintas, tvartus, klokite grindų plyteles. Nereikėtų laistyti, ruošti malkų.
  • Kai rudens dieną vorsiūliai visur laukus apdraiko – lauk rytoj giedros.

Įvykių kalendorius

Populiariausi straipsniai

Apklausa

Ar patyrėte nuostolių dėl sausros?

Rezultatai

Kraunasi ... Kraunasi ...

Naujienlaiškio prenumerata

Norėdami užsiprenumeruoti Sodo spalvų naujienlaiškį, įrašykite savo el.pašto adresą.

Palaukite...

Dėkojame, kad užsiprenumeravote!

Sekite mus