Augalai jaukiuose namučiuose

Mūsų kambarinėms gėlėms prasidėjo patys sunkiausi išbandymai. Įkaitę radiatoriai šildo patalpas ir skatina jas augti, bet išsausėjęs oras kelia pavojų bet kokios gyvybės formai. Jeigu kuri ir prisitaiko augti, negaudama pakankamai šviesos išsikraipo ir nublunka, nes saulutė aplanko labai trumpam. Turime būti atidūs, kad laiku viską pamatytume ir padėtume savo numylėtinėms. Laistykime pagal poreikį. Šalia radiatorių stovinčias gėles – gal net dažniau negu vasarą. Tręškime tik tas, kurios auga. Stebėkime kenkėjus – miltuotieji skydamariai, voratinklinės erkės labai mėgsta sausą orą ir prisidauginę gali pridaryti daug žalos. Ir stenkimės kiekvieną gėlę pastatyti taip, kad galėtų kuo ilgiau pasimėgauti šviesos spinduliais. Šie nebūtinai turi būti saulės, galime naudoti ir elektrinius šviestuvus.

Žiemą žydintys augalai

Kaip atpildą už triūsą žiemą turime galimybę mėgautis žydinčiais augalais. Jie tikras stebuklas, nes dabar visiems mums trūksta spalvų. Ir to negaili japoninė kamelija (Camellia japonica), Simso rododendras (Rhododendron simsii), persinis ciklamenas (Cyclamen persicum), išaugindami ryškius įvairiausių raudonų, mėlynų atspalvių žiedus. Gal tik geltonos trūksta… Tik norėdami, kad ilgiau žydėtų, augalus pastatykime kuo vėsesnėje patalpoje, ne šiltesnėje nei 15 °C. Be to, jie reiklūs – vandenį į indą pilkime taip, kad nesušlapintume stiebų ir lapų, o oras būtų drėgnesnis. Augalus pastatykime į padėklus su skaldele, kur pripilsime vandens. Garuodamas jis sukurs tinkamą mikroklimatą.

Gausiažiedis jazminaitis (Jasminum polyanthum) visiškai neįnoringas – žydės ir vėsiame, ir šiltame kambaryje. Erdvę jis pripildys vasarą primenančio aromato.

Šiltame kambaryje vešės etiopinė kalija (Zantedeschia aethiopica). Subrendęs eras per žiemą gali išauginti daug baltų žiedynų. Tik gausiai laistykime ir tręškime.

Iš svogūnų žiedynkočius jau leidžia meileniai (Hippeastrum sp.). Tai ženklas, kad reikia pradėti laistyti. Jeigu trūks vandens, jie bus trumpi. Tik svogūnus saugokime nuo drėgmės, nes pradės pūti arba susirgs stagnosporoze, kurios požymis yra raudonos dėmės ir dryžiai.

Sukulentų ramybė

Sausuose šildomuose kambariuose sukulentai galėtų klestėti, bet daugumai žiemą trūksta šviesos. Dėl šilumos jie praranda išraiškingą formą, ištįsta. Kad taip nenutiktų, į 5–8 °C žiemojimo vietas perneškime iš paatogrąžių kilusius kaktusus. Taip jie ne tik išliks apvalūs, bet tikėtina, kad vasarą sužydės. Vėsiai laikomų nelaistysime, o paliktus šiltame kambaryje drėkinsime pagal poreikį, ypač mažus.

Aukštasis ramdis (Aeonium arboreum), medėjantysis storlapis (Crassula arborescens), agavinė kalvorė (Echeveria agavoides) ir kitų šių genčių rūšių augalai žiemą taip pat maloniai snūduriuos vėsiame ore. Palikus gyvenamajame kambaryje, kompaktiškos lapų skrotelės pasikeis neatpažįstamai ir neteks dekoratyvumo.

Bet visų sukulentų tikrai nereikia išnešti į rūsį. Šiltuose kambariuose puikiai žiemos atogrąžų kaktusai, tinūtrai (Adenium sp.), stambialapis tukvis (Pachypodium lamerei). Pastarasis nelaistomas numes visus lapus, todėl galėsime pastatyti ir tamsiame kampe. Bet reguliariai laistomo ir pakankamai šviesos gaunančio tukvio išvaizda nepakis net žiemą.