Augalai jaukiuose namučiuose: ir skrandžiui, ir akims

Pro aukštai esančių butų langus dažnai matomi tik debesys ir namų stogai, todėl spalvotą gamtos lopinėlį, kuris kutentų nosį, žadintų gomurį, priverstų spindėti akis, turi suprojektuoti savo kambaryje. Tikrai taip, kambaryje gali vešėti įvairiausi augalai: špinatai, petražolės – jų lapus vartosime salotoms; pomidorai ir agurkai, kurių vaisius raškysime. O ir pupelės per vasarą apsiraizgytų ne 1 m ilgio atramą ir savo žiedais bei spalvotomis ankštimis papuoštų kambarį. Taip šie augalai taptų, kaip sakoma reklamoje, du viename – būtų ir maistui vartojamos daržovės, ir kambarį puošiančios gėlės.

Žinoma, dalį antžeminių dalių nuskabysime ir suvalgysime, todėl tarp jų reikia pastatyti tikrų gėlių, kurias laikysime tik dėl grožio. Šiuo atveju labiausiai tiktų žoliniai, greitai augantys augalai: darželinis gumbinas (Solenostemon scutellarioides), Herbsto irezinė (Iresine herbstii), smulkialapė ir paprastoji pilėjos (Pilea microphylla, P. cadierei). Paprastai žiemą, kai trūksta šviesos, šios svetimžemės žolės nėra išvaizdžios ir jas laikome užkišę už kitų didesnių augalų. O dabar ištraukime, nukarpykime arba įšaknydinę viršūnes pasodinkime. Dienos ilgos, todėl nauji augalai greitai suvešės ir uždengs visus tarpus, atsiradusius nuskynus daržovių lapus. Ir savo išvaizda jie nenustelbs pastarųjų, nes žiedai neryškūs, o lapai, nors ir margi, vis tiek yra lapai. Jeigu norime gauti apčiuopiamos naudos, pasisėkime krūminę perilę (Perilla frutescens), kurios visą antžeminę dalį galėsime naudoti žiemą organizmą stiprinančioms arbatoms virti.

Rekomenduočiau šias žoles pasodinti į iš daržo atsineštą žemę – iš užsilikusių sėklų gali išdygti lietuviškų dilgėlių, žliūgių ir kitų ,,piktžolių“. Neskubėkime jų išrauti, o stebėkime ir mėgaukimės, kaip auga. Ne tik japonai gali mylėti savo krašto augalus ir ne tik svetimžemiai yra gražūs ir naudingi. Lietuviški taip pat!