Augalai šiltuose namučiuose
Vasaris – ne tik paskutinis kalendorinis žiemos mėnuo. Tai laikas, kai saulė vis dažniau pasirodo pro debesis ir pamalonina savo spinduliais. Šviesos ypač trūksta mūsų kambariuose gyvenančioms gėlėms. Praeis visai nedaug laiko, ir jos suvešės. Tad kuo greičiau baikime genėjimą, jei to dar nepadarėme – nupjaukime ištįsusius, ne vietoje išaugusius ūglius, padarykime vietos naujiems, nes būtent jie lapos ir mus džiugins mažiausiai metus.
Dauginimas ūgliais
Nukirptų ūglių neišmeskime, o naudokime dauginimui. Išsirinkime sveikus, subrendusius stiebus. Juos sukarpykime apie 10 cm ilgio atkarpomis. Atidžiai apžiūrėdami, suraskime apatinį ir viršutinį bamblius – vietas, iš kurių auga arba buvo išaugę lapai. Jie – svarbiausios vietos, nes ties apatiniu susiformuos šaknys ir jis bus įsmeigtas į substratą, o ties viršutiniu atsibus miegantis pumpuras ir išaugs naujas ūglis. Aštriu peiliu nupjaukime stiebo dalis žemiau apatinio ir aukščiau viršutinio bamblio, palikdami po centimetrą, o lapus – tik viršūnėje. Taip pasidauginsime žolinių augalų, o pertekliumi galėsime apsodinti gėlynus. Medžiai ir krūmai bus dovana draugams ir pažįstamiems. O mums liks įgyta patirtis ir malonūs atradimai.
Dracenos ir jukos
Pats laikas tvarkyti dracenas ir jukas, nes tuoj prasidės intensyvus jų augimas. Negailėkime, nukirpkime viršūnes tokiame aukštyje, kad iš atsibudusių pumpurų išaugę jauni, lapuoti stiebai būtų akių lygyje. Taip suformuoti augalai ne tik pagražės, bet įgys simbolikos, nes storos apatinės stiebų dalys žymi brandą ir gyvenimišką patirtį, o sužaliavusios viršūnės – jaunatvišką veržlumą. Karpyti galima kasmet, tik nepamirškime pjūvio vietos padengti vašku (užlašinkime nuo degančios žvakės) ar kita vandeniui nepralaidžia medžiaga – taip storą stiebą apsaugosime nuo vandens garinimo.
Išskirtinio kvapo gėlė
Prisiminkime, gal turime kur nors paslėpę amorfofalo gumbą? Šį mėnesį jis gali išauginti žiedyną. Žinoma, tai nutinka ne kasmet. Bet gal šiemet pasiseks! Žiedyną augalas išleidžia anksčiau negu lapą. Sužydėtų ir nepasodintas, bet jeigu sugalvosime tai padaryti – vazoną imkime gerokai didesnį už gumbą ir naudokime derlingą kompostą. Gumbas turi gulėti giliai žemėje, todėl ant jo pilkime tokį sluoksnį substrato, koks yra paties storis.
Vasario žiedai
Šį mėnesį ir gimtojoje Pietų Afrikoje, ir ant mūsų palangių žydi raibasis alavijas (Aloe variegata). Jam visiškai nesvarbu, kad pas mus žiema, nes gyvena prisiminimais apie tėvynę. Ten dabar vasara.
O taip džiaukimės kukliais, bet originaliais aroninių šeimos augalų žiedais – jie smulkučiai, išsidėstę burbuolės pavidalo žiedyne, bet už tai šalia turi ryškų, dažnai spalvotą papėdlapį. Tai kolumbiniai (Anthurium andraeanum) ir riestieji anturiai (A. scherzerianum), žingenės (Aglaonema), vėzdūnės (Spathiphyllum).
Ruošiasi, o gal jau ir pradeda žydėti taškuotoji justicija (Justicia brandegeeana, sin. Beloperone guttata), geltonoji žvakūnė (Pachystachys lutea), tikroji kinrožė (Hibiscus rosa-sinensis). Jos savo žiedais mus džiugins iki vėlyvo rudens, todėl nepagailėkime ir gausiai užpilkime komposto. Jeigu naudosime mineralines trąšas, tai ypač saikingai berkime azoto, o daugiau – forforo ir kalio, nes šie augalai mėgstami amarų ir baltasparnių.
