Avietės: atramų svarba, retinimas, genėjimas

Tinkamai prižiūrimas avietynas puikiai augs dešimtmetį, du ar dar ilgiau. O nuo krūmo priskinsite apie 5–7 kg uogų. Jau rašėme apie aviečių sodinimo, laistymo ir tręšimo ypatumus. Šiame straipsnyje pateikiame dar daugiau naudingų patarimų, padėsiančių auginti avietes ir kasmet sulaukti gausaus derliaus.

Ar reikia ūglius rišti prie ištemptų vielų? Spręskite patys. Nepririšus (bent prie kuoliukų) derlius sumažėja perpus. Be atramų auginami krūmai sutankėja ir nusvyra, apatinė ūglių dalis nesunokina derliaus, o viršūnės su uogomis gula ant žemės. Šešėlyje jauni ūgliai nesukrauna pilnaverčių žiedinių pumpurų, ir žydėjimas kitąmet būna menkas.
Vielos palengvina priežiūros darbus ir derliaus rinkimą. Tai argi yra priežastis jų atsisakyti? Vielas reikia ištempti iškart, pasodinus augalus. Tada tai padaryti lengviau, negu paskui skintis kelią per užžėlusius krūmus.

Neleiskite avietynui pernelyg sutankėti

Derlius mažėja ir tada, jei laiku neišpjaunamos perteklinės atžalos. Jos atima pusę maisto medžiagų. Jaunas ir smulkias atžalas vos pasirodžiusias reikia nukirsti kastuvu 5–7 cm gylyje. Vėliau jas šalinant, ypač iškasant rudenį, pažeidžiamos šaknys, dėl to krūmai nusilpsta ir smarkiai nukenčia derlius.
Pavasarinis suaugusių krūmų formavimas, pradedant ketvirtaisiais metais, taip pat reikalauja iš sodininko turėti įgūdžių. Iš 8–12 atžalų reikia palikti 7 – ne daugiau ir ne mažiau. Jei paliksite mažiau, naujos atžalos augs sparčiai, kartais pasieks 3 m aukštį ir net „negalvos“ apie uogas. Paliksite jų daugiau – atvirkščiai, sutankėjęs krūmas nusilps ir nesugebės išsimaitinti. Pašalinkite visus silpnus, plonesnius už pieštuką, ligotus ir pažeistus ūglius. Atidžiai apžiūrėkite, ar stiebai vietomis nesustorėję – ten gali būti avietinių gumbauodžių arba avietinių gumbavapsvių žiemojimo vietos. Tokius reikia nedvejojant pašalinti ir sudeginti. Nuėmę derlių išpjaukite ir derėjusius stiebus.
Jauni aviečių ūgliai vasarą negenimi. Tačiau yra veislių, kurių augalai išleidžia mažai atžalų. Juos vasarą genėkite. Kai jauni ūgliai užauga pusmetrio dydžio, nupjaukite viršūnes. Maždaug po trijų savaičių jie pradeda šakotis, virsta „krūmais“, sudarytais iš 2–4 stiebų. Ant tokių stiebų derlius sunoksta dviem savaitėmis vėliau. Įdomu štai kas: uogų ant tokių „krūmų“ būna daugiau, jos stambesnės ir sveikesnės nei ant stiebų, kurie vasarą negenėti.

*Aviečių šaknys išsidėsčiusios 20–40 cm gylyje, tad dirvą reikia purenti atsargiai, nepažeidžiant gyvybiškai svarbių organų.
*Labai svarbu avietyną purenti pavasarį, kad išgaruotų kuo mažiau drėgmės. Tai daroma ir po gausesnio lietaus.
*Mulčias – gera apsaugos priemonė nuo drėgmės garavimo ir piktžolių. Tinka durpės, kompostas, perpuvęs mėšlas, smulkinta spygliuočių žievė, šiaudai.
*Nepykite ant augalų, kurių stiebai apžėlę tankiais pūkeliais. Taip jie apsisaugo nuo grybinių ligų.
*Rinkdamiesi veisles pasidomėkite jų ankstyvumu. Geriau sodinti skirtingu metu derančius augalus, kad uogų sezonas būtų ilgesnis.
*Priesmėlis, priemolis, trąši, puri, humusinga žemė – štai ko reikia avietėms.
*Avietėms tinka silpnai rūgšti dirva (pH 5,5–6).
*Kuo šviesesnė vieta, tuo gausesnis derlius. Nesodinkite aviečių po obelimis ar kitais medžiais.
*Avietes sodinkite šiaurės–pietų kryptimi, eilėmis, 30–50 cm atstumais.